Meksika. 2000km aplink Jukatano pusiasalį, IV dalis

Kuo toliau, tuo dangus šviesėja. Dienos maršrutas - Chichen Itza - Coba - Tulum. 

Merida - Chichen Itza 126km, važiuoti apie 1,5val. Kadangi Chichen Itza buvo nebetoli pajūrio, tai turistų ir prekiautojų čia pamatėme devynias galybes. Bilietai kaip ir Uxmal'yje, po 198 pesus. Arba galima mokėti US doleriais. Gido neėmėme, pagalvojame, kad prasisuksime pasiklausydami, ką kiti šneka.

Bet šiaip, mano patarimas, jei galite sau leisti, geriau gidą pasiimkite, taip daug įdomiau. Be gido ar gero žinyno piramidės - tik taip įspūdingi objektai.

Chichen Itza - geriausiai žinoma ir atstatyta archeologinė zona Jukatane. Taip pat ji paskelbta vienu iš naujųjų 7 pasaulio stebuklų.

Pati svarbiausia komplekse - didžioji Kukulkano piramidė.

Ji orientuota į 4-ias pasaulio šalis. Piramidę sudaro 52 plokštės, kiekvienoje sienoj po 91 laiptelį, viso -  364 + viršuje dar vienas - aukojimo stalas. Piramidė susijusi su visokiais ritualais. Įdomi ir tuo, kad apačioje, tam tikroje vietoje suplojus rankomis, pasigirsta lyg paukščio klyksmas - labai įdomus garsas. Teritorijoję daugybė pastatų, ne visų paskirtis žinoma. 

Observatorija - vienintelė tokia išlikusi. Aišku, jokių teleskopų majai neturėjo.Tiesiog kupole buvo daug angų, per kurias jie stebėdavo dangų. Metų laikams keičiantis, keisdavosi ir vaizdai.Taip buvo atrasti dėsningumai, sudarę majų kalendorius. 

Ir vėl lietuviui šventa vieta - pok-ta-pok aikštelė:

Manoma, kad pok-ta-pok žaidimo esmė buvo visiškai ne pramoginė, o ritualinė. Aikštė vaizdavo dangų, o žaidėjai - judančias planetas ar žvaigždes, kamuolys turbūt saulę. Vienoje aikštės pusėje sėdėdavo karalius, kitoje - didikai ir žyniai. Ir nors aikštė didelė, jie puikiausiai galėdavo susikalbėti, tokia puiki buvo akustika. 

Buvo žaidžiama dviem komandom: 7 žaidėjai vienoje komandoje ir 7 kitoje. Nors sakoma, kad kaučiukinį kamuolį jie atmušdavo pečiais, dilbiais, šlaunimis, o komandos kapitonas turėdavo jį įmušti į aukštybėse esantį lanką, bet esama ir kitos versijos. Akmenyje iškalti žaidėjai rankose turėdavo lazdas. Tai gal jomis ir mušdavo? Palenkėje, viešbučio teritorijoje, kuriame buvome apsistoję, augo kaučiukmedžiai, iš kurių renkamas skystas kaip sula kaučiukas. Tad mes čiupinėjome tokį kaučiukinį kamuolį. Na, 15cm skersmens kamuoliukas svėrė beveik 2 kg. Tai kaip tokį pamušinėti pečiais? 

Žaidimo gale kažkas buvo paaukojamas, tik kas? Laimėjęs ar pralaimėjęs? O gal visai pašalinis, nes vėlgi sienoje vaizduojamas vienas žaidėjas su kažkieno galva, bet žaidėjų 14? Taigi, daugybė paslapčių dar neišaiškinta. Visos kitos išgirstos istorijos ir papročiai, vaikų galvų darkymo baisybės buvo panašios kaip ir Palenkėje. 

Palikome tas paslaptis ir išvažiavome į Cobą. Iki Coba yra apie 90 km. Tai buvęs senovės majų miestas, kuriame išlikę keletas nemažų piramidžių, iš kurių didžiausia – Nohoch Mul (42 m aukščio). Ją sudaro 120 pakopų, viršūnėje yra altorius, kuriame buvo aukojamos aukos dievams. Mieste yra du žaidimo kamuoliu laukai. 

Atvažiavome likus nelabai daug laiko iki uždarymo (dauguma turistinių objektų Meksikoje dirba tik iki 17 val., kas važiuosite, neužmirškite). Mums tuoj pasiūlė pavežėti vežimėliais, bet nusprendėme paėjėti savomis kojytėmis. Aplink - daug žalumos, pavėsio, eiti nebuvo karšta. 

Įspūdinga rusų grupės gidė su tautiniu kostiumu ir dar įspūdingesniu makiažu

Nohoch Mul piramidė 42 m aukščio. Ją sudaro 120 pakopų, viršūnėje yra altorius, kuriame buvo aukojamos aukos dievams

Geras vaizdelis iš viršaus - kur pažvelgsi, visur džiunglės. Erdvė begalinė

Prižiūrėtojas ėmė vyti mus žemyn, bet pakeliui skubėdami visgi užsukome pasižvalgyti į šonus. Dar viena aukšta piramidė, kurios viršūnėje gyvena ereliai:

Coboje man labai patiko. Gal ta besileidžianti saulė, gal tos džiunglės aplink, gal kad griždami ėjome beveik vieni - visa tai kūrė labai paslaptingą atmosferą. 

Tos pačios dienos vakarą, jau sutemus pasiekėme Tulumą. Mūsų viešbutis - keli kilometrai nuo Tulumo, bet niekaip negalėjome GPS'e tokio rasti. Sustoję pasiklausėme policininko ir gavome informacijos, kur jį rasti. Tikrai nepikti policininkai, nebijokite kreiptis pagalbos.

Galiausiai pasiekėme ir viešbutį - PavoReal Beach Resort Tulum. Gavome kambarį 15 metrų nuo jūros. Žvaigždės, jūra, palmės, jūra kvepiantis oras - viskas taip nuostabu ir taip skirtinga nuo mūsų aplankytų džiunglių ir šaršalynų. Žodžiu, Meksika tokia įvairiapusė, nusotabu! Ir pagaliau, visiškas atspalaidavimas... 

Mūsų kaimynais tapo pelikanai. Į juos žiūrėti niekaip neatsibodo - jie kyla į dangų, tada kaip raketos neria į vandenį, sukeldami sprogimo bangas.

Mums viešbutis labai tiko. Ramus, nedaug poilsiautojų, labai malonus personalas, neįkyrūs animatoriai. Aišku, gulbės pieno jame tikrai neduoda. Tiems, kam to reikia, geriau rinktis prabangesnį. Patiko, kad netoli yra nedidelis rifas, kur galima panardyti su vamzdeliu ir pasižiūrėti spalvotų žuvyčių, vėžlių. Kaukes, vamzdelius, liemenes viešbutyje galima gauti nemokamai. 

Rytą pasižvalgėme po viešbutį, pasilepinime saulėje, maudėmės, gėrėme mochito  ir jau visai patingėjome paskutinę dieną išnaudoti mašiną. Vis tik po pietų sėdome į mašiniuką ir nuvažiavome į Tulumą apžiūrėti vienintelių piramidžių prie jūros. 

Prie piramidžių mašinų stovėjimas buvo plėšikiškai brangus, tad numetėme savąją prie autostrados ir išėjome žiūrėti. Yra ir puikus pliažiukas atsigaivinti nuo kaitros. Buvome nepasiruošę, tai gana greitai viską apėjom. Sakyčiau, užsidėjome pliusiuką, nes didelio įspūdžio ši vieta mums nepadarė. 

Prie komplekso, kaip visada, turgelis

Iki Tulumo piramidžių iš bet kurio kurorto ar viešbučio galima atvažiuoti su visuomeniniu transportu - collective mikriukais ar ADO autobusais (prie pat yra stotelė). 

Dar nuvažiavome į Tulumą, pavaikščiojome po miestelį. Tiksliau, labai vaikščioti ten nebuvo kur, nes miestelis išsidėstęs pagal autostradą (barai, parduotuvės, visokie nardymo centrai ir pan.). Pagalvojome, kad ryt ryte tingėsime čia važiuoti priduoti mašinos, tai atidavėme iš vakaro. Šitoje vietoje aš dėkojau likimui ir visiems dievams, kad nieko neįvyko, padangos nesprogo ir mes laimingai galėjome mašiniuką grąžinti. Ir netgi grįžus namo depozitas buvo jau grąžintas, uf... 

Pridavę mašiną sustojome prie gatvės, susistabdėme collective, kuris už 20 pesų kiekvienam parvežė mus iki viešbučio. Dabar truputį pavirkausiu dėl vieno neaplankyto objekto, dėl kurio labai gailėjausi. Jukatano pusiasalyje yra daugybė cenotų - natūralių žemės šulinių-duobių-angų (kaip čia geriau jas pavadinti), kurios susiformavo per amžius plaunant požeminėms upėms uolienas. Planavau aplankyti vieną tokių netoli Chichen Itzos ar Tulumo, bet sužinojusi, kad yra Casa Cenote prie pat mūsų viešbučio, nusprendžiau, kad ją ir aplankysime. Bet nepasidomėjau, kad tie cenotai labai skirtingi.

Norėjau aplankyti va tokį (foto iš interneto) Il Kil. Jis yra netoli Chichen Itzos.

O prie mūsų viešbučio esantis pasirodė esąs netoks. Su krištoliniu vandeniu, akmeniniais urvais po vandeniu... bet ne kaip šulinys, o tiesiog kaip ežeras. Galima už nedidelį mokestį nardyti ir grožėtis povandeninėmis uolomis. Na, bet jau nebeturėjome mašinos, tai nebebuvo ką ir daryt. 

Ką dar nuveikėme apsistoję Tulume? Pirmiausiai, labai nustebome tame pačiame viešbutyje VĖL sutikę tuos pačius lietuvius! Bet jie laikėsi labai oriai ir nedraugiškai, tiek to.

Keletas foto iš meksikietiško vakaro mūsų viešbutyje:

Žavingieji mariarčiai, uch!

Ir temperamentingieji šokėjai...

Na, ir aš, visa patenkinta, kad buvau pakviesta šokti :)

Dar keli sakiniai apie pramogas pajūryje. Jų tikrai daugybė, tik turėk laiko ir pinigų.

Mes vieną vakarą važiavome į Coco Bongo klubą. Viską organizavo viešbučio animatorės, už nuvežimą-parvežimą nieko nemokėjome. Bilietai į šou po $70. Jei nori staliuko, teks pakloti dvigubai. Šou prasideda 23 val. ir trunka iki 3.30 ryto. Galvojau, kaip čia reiks tiek ilgai ištverti, bet nieko nereikėjo ''tverti'', laikas greit prabėgo, šou buvo puikus, puikiai parinkta užvedanti muzika tarp šou numerių. Visas klubas suvaldytas, jokios betvarkės. Į bilieto kainą įskaičiuoti alkoholiniai gėrimai -  viskas, išskyrus šampaną, jegelmeisterį ir energetinius gėrimus. Pradžioje barmenai tik ir zujo, nešė kokteilius nesustodami, atmosfera kaito, bet vėliau pradėjo tiesiog reikalauti arbatpinigių... Taigi, būkite pasiruošę  :) Bet tai nesugadino vakaro. Iš tiesų nesitikėjau, kad mums ten taip patiks, rekomenduoju!

Taip pat važiavome į Xplor nuotykių parką. Irgi labai patiko. Parkas dirba nuo 9 iki 17 val., geriausiai nuo pat ryto ir būti, kad nereikėtų skubėti. Mes ten važiavome su collective mikriuku, sugrįžome lygiai taip pat. Pirmyn- atgal žmogui kainavo 70 pesų (palyginimui - firmos už pervežimą ima $20). Bilietai tikrai nepigūs - $119. Perkant internetu galima po 10$ sutaupyti. Į tą kainą įskaičiuoti nealkoholiniai gėrimai ir maistas (pietūs ir užkandžiai), savo maisto tikrai neprireiks. Parkas sudarytas iš 3 lygių - ant, po ir virš žemės. Yra 4 atrakcijos: važiavimas atviromis mašinomis, skrydžiai lynais, plaukimas po žeme su plaustais ir tiesiog plaukimas požemine upe. Važiavimas mašinomis gal prasčiausias, ypač, jei kolonos prieky koks ramus ar pagyvenęs vairuotojas. Mums pasisekė važiuoti pirmiems, tai MB gerokai pasidarkė.

Skrydžiai lynais fantastiški!  2 ratai, viso apie 3,5 km trasos. Nepakartojami įspūdžiai skraidant virš džiunglių ir vandens.

Plaukimas po žeme irgi labai įdomus, nes plaukiama tikros požeminės upės išgraužtais koridoriais, stalaktitai-stalagmitai aplinkui, bokštai, vargonai, aplink tarsi bažnyčių salės - vaizdai puikūs.

Įdėsiu kelias foto, tik visos su mūsų veidais, nepykit. Čia ką jau robotai prifotografavo.

Ir paskutinis žvilgsnis į meksikietišką rojų :)