Praėjusių metų ilgąjį Joninių savaitgalį praleidome Latvijos pajūryje, 50km už Rygos, Saulkrasti arba Saulkrastuose (taip lietuviškai pavadinimą verčia Latvia.travel) – gal kokių 5-6 km ilgio miestelyje, besitęsiančiame pagal jūrą. Saulkrastai visiškai ramūs, bet su savo nuotaika. Tiesiog idealūs pliažo mėgėjams, šeimoms su vaikais ir dviratininkams.
 |
| Daugybė pasivaikščiojimo takų pagal jūrą |
XIX a. pradžioje buvo pastatyti pirmieji vasarnamiai, įrengta nauja maudymosi vieta, kuri pavadinta Neubad (Neibadė) ir XIX a. viduryje kurortas labai suklestėjo.
 |
| Viena iš senųjų medinių vilų |
Miestelis labai tvarkingas, daug automobilių stovėjimo aikštelių prie pliažo, daug takų pagal jūrą ir miške, puikiai sutvarkyta centrinio pliažo infrastruktūra, nemažai maitinimosi įstaigų įvairiam skoniui ir piniginei. Patiko, kad yra restoranėlių ir prie pat jūros ir ne už kosmines kainas. Taip pat yra HyperRimi ir dar vienas didelis prekybos centras, turgelis.
 |
| Naktinėtojai irgi nepamiršti, picos galima gauti bet kada :))) |
Apsistojome Saules club aparthotel – apartamentų viešbutyje, labai arti jūros, su parkingu. Rezervavome per booking.com. Rekomenduoju.
Į Saulkrastus buvome užsukę besisvečiuodami Siguldoje, labai patiko ramybė, pliažai ir kainos, tad iš anksto užsisakėm apartamentus netoli jūros, ruošėmės daug pliažintis ir smagiai atšvęsti Jonines, nes gi latviai garsėja gražiomis Joninėmis arba Ligo. Ar mums pavyko? :)))
 |
| Tokia nuotaika buvo prieš metus |
*****
Vis tik mūsų planas buvo tingiai ramiai pagulėti pliaže, pasidžiaugti saule neišdegė, orai “džiugino” vėsa ir vėju, bet mes nepasidavėme ir panaršėme apylinkes, lėtai keliavome, mėgavomės, ragavome. Apie viską taip pat lėtai papasakosiu.
Pirmas aplankytas objektas pačiame Saulkrastyje ir nuostabus pasivaikščiojimas pajūriu saulei leidžiantis pradedant 18 metrų aukščio Baltaja kopa (Bālta kāpa) ir einant Saulėlydžio taku (Saulrieta taka). Juos abu rasite pažymėtus google.maps.
Baltoji kopa – smėliu užnešta 18m aukščio smiltainio uola prie upės Inčupės žiočių, kuri susiformavo prieš 404-350 milijonų metų.
Didesnė dalis tako iš lentų, pradžioje yra laiptai. Daug suolelių, romantiškų vietelių stebėti saulėlydį.
Daug vietų, kur galima nulipti į pliažą. Yra vaikų žaidimų aikštelė (arčiau kopos).
*****
Turbūt viena nuostabiausių vietų Latvijos pajūryje – Veczemju klintis. Tiesa, iki jos teko pavažiuoti apie 30 min., bet tiktai vertėjo. Rekomenduoju važiuoti saulei leidžiantis (tik ne už debesų). Jei atvyksite apsiniaukusiu oru, vaizdas gali būti ir ne toks gražus.
Prie smiltainio uolų yra kempingas Klintis, ten ir naviguokite. Automobilį tenka palikti mokamoje aikštelėj už 3,5eur ir paėjėti per kempingą arba gražiu akmenuotu pliažu.
****
Dar vienas įdomus objektas, 18km nuo Saulkrastų – Miunhauzeno muziejus Minhauzena Muzejs (spauskit ant nuorodos). Bus tikrai įdomiau, jei kada nors būsite skaitę nors kelias istorijas apie šį veikėją.
Čia turiu prisipažinti, kad nors Miunhauzeno istorijas nuo vaikystės puikiai atsimenu, tikrai nežinojau, jog egzistavo TIKRAS Miunhauzenas. Negana to, jis 8 metus gyveno Latvijoje, Dunte miestelyje!
Taigi, baronas Jeronimas Karlas Frydrichas von Miunchauzenas gimė 1720-05-11 Vokietijoje, tarnavo husarų pulke Rygoje. Kartą buvo pakviestas į medžioklę pas teisėją Dunteną, kur ne tik šaudė antis, bet ir pats buvo pašautas teisėjo dukters Jakobinos Amūro strėlės. Baronas mėgo fantazuoti ir pasakoti, o knygą apie jo “nuotykius” parašė G.A. Biurgeris dar baronui esant gyvam, todėl buvo paduotas į teismą.
Muziejus kaip tik pastatytas ant buvusio Miunchauzeno namo pamatų. Ekspozicijoje atkurtas Jakobinos buduaras ir barono medžioklės trofėjų kambarys, galima pažiūrėti specialiai muziejui sukurtą animacinį filmuką apie Miunchauzeno nuotykius, l. smagus ir suprantamas net nemokant latvių kalbos!
 |
| Prie kelio puiki nuoroda |
 |
| Jakobinos buduaras |
 |
| Atsimenat istoriją apie vyšnios kauliuku pašautą elnią? :) |
 |
| Galima išsinuomoti ir to laikmečio rūbus, jai pasipuošus vaikščioti po muziejų |
 |
| Muziejuje rasite ir gausią alaus bokalų kolekciją |
Dar muziejuje yra ir vaškinių figūrų ekspozicija.
Jeigu turite laiko, šalia yra 2 mokami takai. Mes, aišku, pirkome jungtinį bilietą į visur, tai suaugusiam kainavo 12eur, moksleivei – 6eur.
I-asis takas apie 1-1,5km ilgio, mums pasirodė nelabai vertas dėmesio. Jis eina per muziejaus teritoriją.
 |
| Aikštelė vaikams, bet lyg irgi mokama |
II-asis takas – 4,4km ilgio (galima susitrumpinti iki 1km, jei nepatinka ar sunku). Takas visas lentinis, veda per mišką iki jūros ir atgal. Iki jūros reikia nepamiršti nusukti žvyruotu taku.
Šis takas – tikros miško maudynės mėgstantiems gamtą, nes eina per sengirę. Take yra nemažai suoliukų, medinių skulptūrėlių, vaizduojančių barono Miunhauzeno nepaprastus nuotykius, du WC. Pradžioje rasite ir laipynių vaikams.
Takus rekomenduoju, jei mėgstate vaikščioti, turite daug laiko, prastesnis oras.
 |
| Skulptūra apie istoriją, kai Miunhauzenas ištraukė save už plaukų iš pelkės :) |
Prie muziejaus yra restoranas, bet tuo metu neveikė. Tačiau galima nusipirkti ledų ir kavos iš automato kasoje.
Kažkaip keistokai pasirodė tas mokėjimas už kiekvieną žingsnį, bet puiku, kad muziejus dirba kasdien 10.00-18.00 val.
****
Dar vieną pusdienį skyrėme gražuolei Birini piliai Bīriņu Pils. Vos už 18 km nuo Saulkrastų.
Labai graži pilis ir parkas. Apžiūrėjome ir pilies interjerą, ir pasivaikščiojome parke, išgėrėme kavos su rabarbarų ledais sename malūne, pasisupome supynėmis.
Kas nori prabangiau pasivaišinti, pilyje veikia restoranas. Taip pat galima apsistoti nakvynei pilies viešbutyje.
Parko lankymas mokamas – 4eur, pilis +2eur.
Šiek tiek istorijos
XIII amžiuje čia gyveno lyviai, o vietovė buvo vadinama Koldesselle – smėlio kopų kalnu, kurį vokiečių naujakuriai pervadino Kolcene. Livonijos karo metu Johannas Biringas von Helmstattas su savo armija išlaisvino Turaidą, Cesį ir Limbaži, kuriuos buvo užėmę Ivano IV (Siaubingojo) kariuomenė, gaudami Kolcene dvarą kaip atlygį iš Lenkijos-Lietuvių karaliaus. Nuo tada Kolcene populiariai vadinama Birinių dvaru.
Po staigios Biringo mirties dvaras buvo kelis kartus perkamas ir parduodamas, kol pateko į baronų Mengdenų šeimos rankas. Karlis Johannas von Mengdenas dvare pastatė naujus švediško baroko stiliaus dvaro rūmus ir keletą ūkinių pastatų. Dvaras klesti. Baronas Mengdenas užaugino dvi dukteris, kurios ištekėjo už brolių Mellinų iš Estijos.
XVIII A. PABAIGA
Grafas Liudvikas Augustas Mellinas susituokė Biriniuose. Jis buvo žymus savo laikmečio visuomenės ir politinis veikėjas, artimas Rusijos imperatoriaus bendražygis, aktyvus kovotojas už baudžiavos panaikinimą ir netgi liaudies dainų rinkėjas. Kaip kartografas, jis buvo žinomas dėl ilgalaikio darbo su Latvijos ir Estijos topografiniais žemėlapiais kartu su I. V. Krause. Paveikslas su L. A. Mellino portretu eksponuojamas Istorijos ir navigacijos muziejuje.
XIX A. IR XX A. PRADŽIA – PISTOLKORSŲ ŠEIMA
Grafų Mellinų dukra ištekėjo už pulkininko leitenanto Alexio von Pistohlkorso. Jo sūnus Augustas von Pistohlkorsas 1860 m. pastatė dabartinį pilies pastatą ir įrengė Emilijos parką savo mylimai žmonai Emilijai von Herder. Augustas gavo Neubadę, dabartinius Saulkrastus, kaip savo nuosavybę ir ten įkūrė kurortą, pastatė mokyklą ir baltą bažnyčią.
XX A. – NEPRIKLAUSOMA LATVIJA IR SOVIETINIS LAIKOTARPIS
Nepriklausomos Latvijos laikotarpiu Kolcenė oficialiai buvo pervadinta į Birinius. 1925 m. Knygų gamintojų ligonių kasa pradėjo atstatyti Birinių pilį ir atidarė sanatoriją. Po Antrojo pasaulinio karo, vadinamuoju sovietmečiu, Birinių pilis vėl buvo paversta sanatorija, į kurią atvykdavo poilsiautojai iš visos Sovietų Sąjungos gydytis nuo astmos ir širdies ligų. Tuo metu pilies interjeras buvo papuoštas sovietinę ideologiją atspindinčiais paveikslais.
XX A. PABAIGA IR XXI AMŽIAUS PRADŽIA
1993 m. pilį išsinuomojo, o vėliau įsigijo Janis Vimba. Jis – kūrybingas ir energingas žmogus, įkvepiantis piliai naują gyvybę. J.Vimbos šeima ir toliau rūpinasi Birinių pilies kultūrinio ir istorinio paveldo išsaugojimu ir prieinamumu. Čia rengiami banketai, seminarai, ekskursijos, veikia restoranas, viešbutis ir pirtys.
 |
| Latviškai “traukti” – vilkt, o “stumti” – grūst :) |
 |
| Kavinė ir nedidelė etnografinė ekspozicija sename malūne |
Jei mėgstate vaikščioti, apeikite ir parką – jis toks senas ir paslaptingas.
 |
| Buvęs rūmų mauzoliejus |
Yra pliažas pačiame parke ir pliažiukas šalia pilies teritorijos.
Gražiu oru nuomojamos valtys ir vandens dviračiai.
O gal norėsite pajodinėti žirgais, kainos visai humaniškos: 30min – 15eur, 1val. – 30eur
*****
Ko nepavyko aplankyti? Tai Saulkrastų Dviračių muziejaus. Apie jį girdėjome gerų atsiliepimų.
*****
O kaip gi mums sekėsi švęsti Jonines? Tądien nuo ryto Saulkrastuose buvo jaučiama šventinė nuotaika, prie gatvės moterys pardavinėjo gyvų gėlių vainikus, važiuojant pro javų laukus matėme daug žmonių, skinančių rugiagėles, vakarop matėme daug žmonių, pasipuošusių tautiniais rūbais. BET, jokių oficialių renginių nebuvo... Pasirodo, Jonines arba Ligo Saulkrastuose oficialiai atšventė prieš kelias dienas....
Oras vakarop visaip subjuro, beveik visos kavinės nedirbo, po miestelį nustebusiais veidais vaikštinėjo lietuviai :) O latviai šventė Ligo savo šeimose ir kompanijose, dainavo dainas ir degino lauželius savo kiemuose.
Nors su oru mums nepasisekė, bet išvyka vis tiek buvo puiki. Tikiuosi, kad čia dar grįšime.
*****
Ačiū, kad skaitėte! Daugiau pasakojimų ieškokite Noriu ir keliauju facebook paskyroje arba noriu_ir_keliauju_ instagrame.
Jeigu pasakojime pateikta informacija Jums naudinga, galite atsidėkoti simboliškai pavaišindami mane kava :) -- buymeacoffee.com
Rašyti komentarą