 |
| Norvegija |
O šį blog‘o įrašą paskatino diskusija facebook‘e. Tiksliau,
net ne viena.
Viena mama skundėsi, kad iki šiol jų šeima su mažamečiais
vaikais per metus keliauja tik vieną kartą, o keliauti norisi daugiau. Kaip čia
sutaupyti, ką daryti, kad išeitų keliauti pigiau ir daugiau? Vienas iš atsakymų
buvo vieną kelionę planuoti su vaikais, o kitą tik dviese su vyru. Tuoj pat
pasipylė atsakymai, kad bus atimta galimybė keliauti vaikams, kaip ir su kuo
juos palikti, kaip čia ramiai keliauti ir atsipalaiduoti, ir apie vaikus
negalvoti, ir kiek vaikai tada netenka ir t. t.
Pabandysiu išdėstyti savo nuomonę, galbūt kažkam ji pravers
ar padės lengviau apsispręsti.
Su šeima keliaujame tikrai daug, savo vaikus labai myliu,
mėgstu su jais keliauti, bet lygiai taip pat man patinka keliauti tik su savo
vyru. Su juo keliauti man smagiausia – jis patikimas, nezirzia, vairuoja bet kokiomis sąlygomis, lengvai pasiduoda avantiūroms ir nuotykiams :) Prisipažinsiu, kad prieš suplanuojant tokią
kelionę, ir manyje kirba abejonės, gailestis, kad vaikai nevažiuos, mintys, ar
teisingai aš elgiuosi, ar nesu savanaudė ir pan. Bet tai trunka neilgai, visada padedu tas mintis į šalį ir niekada dar nesigailėjau, kad iškeliavome dviese.
Mano argumentai
Šeimoje vyras ir moteris turi turėti laiko pabūti
dviese, o kelionės – tai puikus būdas ne tik pabūti, bet ir sustiprinti
tarpusavio santykius.
Kelionėse be vaikų mes galime daugiau pagalvoti
apie save, savo poreikius, nueiti, nuplaukti ar užkopti į tokias vietas, kur su
vaikais būtų pavojinga, per sunku ar jiems visai neįdomu. Pavyzdžiui, nueiti kalnais 22
km iki Trolio liežuvio Norvegijoje ar plaukti kalnų upe baidare Turkijoje, ar nueiti į naktinį
Coco Bongo klubą Meksikoje. O laukti, kol vaikai užaugs ir tik tada visa tai
išbandyti, ne, neturiu laiko. Galbūt senatvėje norėsiu visai ko kito.
Be to, kaip tėvai ir taip nuolat galvojam apie
vaikus, o keliaujant su vyru, galime galvoti apie tai, ką mes norime pamatyti,
keliauti intensyviau, palikti daugiau vietos improvizacijai. Jeigu kai kurios mamos sako, kad labiausia pailsi, kai kelionėje nereikia gaminti, tai aš kelionėje be vaikų labiausia vertinu, kad nėra nuolatinio kada atvažiuosim?, kiek dar liko?, noriu valgyti, noriu į tualetą, ar toli reikės eiti?, jau pavargau, kada maudysimės? :)
Piniginė tokių kelionių pusė:
- Mes paprastai dviese
keliaujam į tolimesnius kraštus, ilgesnes keliones, kur išlaidos dviems ir taip
yra didesnės, o į tokias keliones susiruošti 5 asmenims iš viso negalėtume.
- Dviese
taupant galima užsisakyti paprastesnius apartamentus ir dažniau nueiti
pavalgyti į kavines ar restoranus, o su vaikais jau renkamės didesnius
apartamentus su galimybe gamintis maistą arba imame viešbučius su įskaičiuotu
maitinimu.
- Jeigu dviese gaminam maistą, nereikia galvoti, kad kažkuris vaikas
ko nors nevalgys ar, kad jiems reiks pavalgyti laiku, išalks.
- Nuomojant mašiną, dviese reikia kur kas mažesnės
ir pigesnės. Nereikia pergyventi, ar bus vaikiška kėdutė, kiek ji kainuos (o
gal kelios kėdutės?).
Ir paskutinis, mano galva, svarbiausias dalykas. Nebūtinai vaikai turi turėti VISKĄ ir dar vaikystėje apkeliauti pusę pasaulio. Neturime būti tėvais-malūnsparniais, kurie nušluoja vaikams kelią, kad neliktų akmenėlių ir aprūpinti juos viskuo, ko neturėjome savoje vaikystėje.
Žmogus turi išlikti šiek tiek alkanas, kad galėtų norėti, svajoti, siekti. Vaikams prieš akis visas gyvenimas, jie tikrai dar turės daug laiko ir jėgų pamatyti pasaulį, kai paliks tėvų namus. Jei tik norės keliauti, netingės ir bus išradingi. O jei ne, tada galės vartyti tėvų kelionių nuotraukas :)
Kam palikti vaikus, kai keliaujate be jų?
Jeigu
vaikas mažas ir maitinamas krūtimi, žinoma, jo niekam nepaliksite, kelionę dviese teks atidėti.
Jei senelių
nėra ar jie neturi sveikatos, tada irgi nieko neišeis, nebent samdytis auklę
keletui dienų, o tas, aišku, būtų brangu, bet įmanoma.
Jei seneliai darbingo amžiaus, galbūt
galima paderinti atostogas? Ir tada palikti vaikus pas senelius ar giminaičius?
Pripažinkime, šiais laikais vaikai ne tik su tėvais, bet ir su seneliais daug
mažiau bendrauja. Galbūt tai bus itin smagus ir kokybiškas laikas jūsų vaikams? Juk seneliai turi tiek daug gyvenimiškos
patirties ir išminties, o svarbiausia, žymiai
daugiau KANTRYBĖS.
Turiu draugus, kurių vaikai su seneliais vasarą vyksta į
Lietuvos pajūrį, o tėvai tuo tarpu keliauja. Visi laimingi.
Labai jaudinatės, kad be jūsų kažkas vyks ne pagal planą? Vaikai suvalgys kažką kitą negu yra įpratę, apsirengs ne taip? Na ir kas – per keletą dienų ar porą savaičių tai neturėtų sukelti nepataisomų pasekmių. Svarbiausias rekomendacijas ir dalykus juk susakysite, surašysite.
Pas mus kelionių metu rūpintis vaikais atvyksta mano mama. Priperku pilną šaldytuvą maisto, viską surašau (svarbiausia – gydytojos numerį), duodu nurodymus dėl režimo, kitų svarbių dalykų ir... išvykstu žinodama, kad vis tiek viskas bus taip, kaip norės močiutė :) Tai žinodama pasijaudinu dar kokias 5 minutes užvėrusi namų duris ir nustoju apie tai galvoti, nes juk nieko nepakeisiu :)
O jeigu seneliai
dar pilni jėgų ir aktyvūs, galbūt jie nori kur nors išvykti su anūkais? Viename
rusų forume skaičiau senelių parašytą fotoreportažą, kaip jie su anūkais
atostogavo ir keliavo po Juodkalniją. Fantastiškos atostogos!
Nors visą laiką rašiau apie mamos ir tėčio keliones be vaikų, bet jei auginate vaikus viena(-as), lygiai taip pat galite iškeliauti su tėvais, draugais, net jei ir neturite antrosios pusės.
Jaučiu, kad šį įrašą daugiausia skaitys mamos (vyras perspėjo, kad rašau labai pavojinga tema), tad paskutinę pastraipą noriu skirti būtent Jums – mamoms. Jūs esate šeimos variklis, bent trijų kampų laikytojos, dauguma atvejų – kelionių sumanytojos ir planuotojos. Keliaukite su vaikais, be vaikų, su savo vyrais, draugėmis, tėvais ar vienos, visaip, kaip Jums norisi ir patinka, nesvarbu, ką sako aplinkiniai. Nėra jokių bendrų taisyklių nei kelionėms, nei laimei. Svarbiausia, priminkite seną gerą posakį – LAIMINGA MAMA – LAIMINGA ŠEIMA!
 |
| Niujorke |
 |
| Madeiroje |
