Labai ilgai užtrukau, kol prisiruošiau aprašyti šią mūsų su vyru kelionę į Ameriką. Turbūt reikėjo laiko, kad viskas susigulėtų. Kai manęs klausia, ar patiko Niujorkas, neturiu vienareikšmio atsakymo. Niujorkas – laaabai didelis, labai įvairus, kartais šaltas ir didingas, kartais visai jaukus, stebinantis, įkvepiantis, savyje talpinantis tiek daug istorijos ir kūrybinės energijos. Kartu jis be galo skubantis, toks busy, susvetimėjęs, gaminantis nesuskaičiuojamus kiekius panaudotų vienkartinių indų ir šiukšlių. Tuo pačiu lyg senas pažįstamas, juk tiek kartų matytas filmuose ir žinių reportažuose.

Kaip jau minėjau įraše apie kelionės į Niujorką planavimą, svarbiausia atsipalaiduoti ir neįsitempti pamatyti viską. Susidėliokite galvoje, telefono programėlėje ar žemėlapyje, ką labiausiai norite pamatyti, o visą kitą atrasite pakeliui, tikrai! 

Mums padėjo susiplanuoti laiką ir sutaupyti pinigų NewYork CityPass, su kuriuo kėlėmės į Empire State Building, į Rockfeller observation deck, aplankėm the Metropolitan museum of art, Museum of natural history, Intrepid sea air & space museum ir plaukėm vakarinį kruizą aplink Manhataną.

Apie pasą ir kas į jį įskaičiuota galima daugiau pasiskaityti https://www.citypass.com/new-york .

JAV. Niujorkas. Kelionės planavimas

Pamatyti Ameriką ir Niujorką buvo mano vyro sena svajonė. Aš labiau svajojau apie Vakarų pakrantę, bet aplinkybės taip jau susiklostė, kad  praėjusį rudenį atsidūrėme Niujorke.

Planuojant kelionę buvo nuspręsta be Niujorko aplankyti Filadelfiją, kur gyvena mano sesuo, Vašingtoną ir Niagaros krioklius. Keliavome spalio pradžioje, visa kelionė truko 10 dienų. Žinau, kad daugeliui labai įdomu, kaip viską susiplanuoti vykstant savarankiškai, todėl smulkiai tai aprašysiu. O kas viską žino, galima šią dalį praleisti.

Vilniaus šviesų festivalis 2020

Įspūdžiai ir pastebėjimai

Save jau tikrai galiu pavadinti šviesų festivalių mėgėja: dukart aplankytas Klaipėdos šviesų festivalis, šiemet rudenį – Rygos, ir dabar jau antrąkart – Vilniaus šviesų festivalis. Visur man patiko, visur buvau nustebinta naujų idėjų, meninių sprendimų ir neišsenkančios žmogaus fantazijos.

Tad vieną sekmadienį vakare leidomės į šviesų, netikėtumo, stulbinančių sprendimų ir dar niekada nelankytų Vilniaus senamiesčio kiemų paiešką.

Šviesų festivaliuose man visada labai patinka tas suokalbiškas lobių ieškotojų srautas, judantis po miestą, apimtas tos pačios atradimo džiaugsmo nuotaikos. Mėgstu pasiklausyti pokalbių nuotrupų, klausimų ir pateikiamų atsakymų: ir ką čia norėjo pasakyti?, o gal čia yra ...?, o tau nepanašu į ...?

Šiais metais Vilniaus šviesų festivalis gerokai, net ne pagal savo 2 metų amžių ūgtelėjęs ir objektų gausa, ir idėjomis. Labai patiko žiedinis maršrutas, programėlės pagalba ir puiki idėja slėpti šviečiančius objektus senamiesčio kiemuose.

Kelionės be vaikų. Kodėl šeimai verta keliauti ir taip

Norvegija

Kodėl reikia ir kaip keliauti su vaikais jau rašiau anksčiau, dalinausi patarimais ir gudrybėmis > 

O šį blog‘o įrašą paskatino diskusija facebook‘e. Tiksliau, net ne viena.

Viena mama skundėsi, kad iki šiol jų šeima su mažamečiais vaikais per metus keliauja tik vieną kartą, o keliauti norisi daugiau. Kaip čia sutaupyti, ką daryti, kad išeitų keliauti pigiau ir daugiau? Vienas iš atsakymų buvo vieną kelionę planuoti su vaikais, o kitą tik dviese su vyru. Tuoj pat pasipylė atsakymai, kad bus atimta galimybė keliauti vaikams, kaip ir su kuo juos palikti, kaip čia ramiai keliauti ir atsipalaiduoti, ir apie vaikus negalvoti, ir kiek vaikai tada netenka ir t. t.

Pabandysiu išdėstyti savo nuomonę, galbūt kažkam ji pravers ar padės lengviau apsispręsti.

Su šeima keliaujame tikrai daug, savo vaikus labai myliu, mėgstu su jais keliauti, bet lygiai taip pat man patinka keliauti tik su savo vyru. Su juo keliauti man smagiausia – jis patikimas, nezirzia, vairuoja bet kokiomis sąlygomis, lengvai pasiduoda avantiūroms ir nuotykiams :) Prisipažinsiu, kad prieš suplanuojant tokią kelionę, ir manyje kirba abejonės, gailestis, kad vaikai nevažiuos, mintys, ar teisingai aš elgiuosi, ar nesu savanaudė ir pan. Bet tai trunka neilgai, visada padedu tas mintis į šalį ir niekada dar nesigailėjau, kad iškeliavome dviese.

Mano argumentai

Šeimoje vyras ir moteris turi turėti laiko pabūti dviese, o kelionės – tai puikus būdas ne tik pabūti, bet ir sustiprinti tarpusavio santykius.

Kelionėse be vaikų mes galime daugiau pagalvoti apie save, savo poreikius, nueiti, nuplaukti ar užkopti į tokias vietas, kur su vaikais būtų pavojinga, per sunku ar jiems visai neįdomu. Pavyzdžiui, nueiti kalnais 22 km iki Trolio liežuvio Norvegijoje ar plaukti kalnų upe baidare Turkijoje, ar nueiti į naktinį Coco Bongo klubą Meksikoje. O laukti, kol vaikai užaugs ir tik tada visa tai išbandyti, ne, neturiu laiko. Galbūt senatvėje norėsiu visai ko kito.

Be to, kaip tėvai ir taip nuolat galvojam apie vaikus, o keliaujant su vyru, galime galvoti apie tai, ką mes norime pamatyti, keliauti intensyviau, palikti daugiau vietos improvizacijai. Jeigu kai kurios mamos sako, kad labiausia pailsi, kai kelionėje nereikia gaminti, tai aš kelionėje be vaikų labiausia vertinu, kad nėra nuolatinio kada atvažiuosim?, kiek dar liko?, noriu valgyti, noriu į tualetą, ar toli reikės eiti?, jau pavargau, kada maudysimės? :)

Piniginė tokių kelionių pusė:

• Mes paprastai dviese keliaujam į tolimesnius kraštus, ilgesnes keliones, kur išlaidos dviems ir taip yra didesnės, o į tokias keliones susiruošti 5 asmenims iš viso negalėtume. 
• Dviese taupant galima užsisakyti paprastesnius apartamentus ir dažniau nueiti pavalgyti į kavines ar restoranus, o su vaikais jau renkamės didesnius apartamentus su galimybe gamintis maistą arba imame viešbučius su įskaičiuotu maitinimu. 
• Jeigu dviese gaminam maistą, nereikia galvoti, kad kažkuris vaikas ko nors nevalgys ar, kad jiems reiks pavalgyti laiku, išalks.
• Nuomojant mašiną, dviese reikia kur kas mažesnės ir pigesnės. Nereikia pergyventi, ar bus vaikiška kėdutė, kiek ji kainuos (o gal kelios kėdutės?).

Ir paskutinis, mano galva, svarbiausias dalykas. Nebūtinai vaikai turi turėti VISKĄ ir dar vaikystėje apkeliauti pusę pasaulio. Neturime būti tėvais-malūnsparniais, kurie nušluoja vaikams kelią, kad neliktų akmenėlių ir aprūpinti juos viskuo, ko neturėjome savoje vaikystėje.  

Žmogus turi išlikti šiek tiek alkanas, kad galėtų norėti, svajoti, siekti. Vaikams prieš akis visas gyvenimas, jie tikrai dar turės daug laiko ir jėgų pamatyti pasaulį, kai paliks tėvų namus. Jei tik norės keliauti, netingės ir bus išradingi. O jei ne, tada galės vartyti tėvų kelionių nuotraukas :)

Kam palikti vaikus, kai keliaujate be jų? 

Jeigu vaikas mažas ir maitinamas krūtimi, žinoma, jo niekam nepaliksite, kelionę dviese teks atidėti.

Jei senelių nėra ar jie neturi sveikatos, tada irgi nieko neišeis, nebent samdytis auklę keletui dienų, o tas, aišku, būtų brangu, bet įmanoma.

Jei seneliai darbingo amžiaus, galbūt galima paderinti atostogas? Ir tada palikti vaikus pas senelius ar giminaičius? Pripažinkime, šiais laikais vaikai ne tik su tėvais, bet ir su seneliais daug mažiau bendrauja. Galbūt tai bus itin smagus ir kokybiškas laikas jūsų vaikams?  Juk seneliai turi tiek daug gyvenimiškos patirties ir išminties, o svarbiausia,  žymiai daugiau KANTRYBĖS. 

Turiu draugus, kurių vaikai su seneliais vasarą vyksta į Lietuvos pajūrį, o tėvai tuo tarpu keliauja. Visi laimingi. 

Labai jaudinatės, kad be jūsų kažkas vyks ne pagal planą? Vaikai suvalgys kažką kitą negu yra įpratę, apsirengs ne taip? Na ir kas – per keletą dienų ar porą savaičių tai neturėtų sukelti nepataisomų pasekmių. Svarbiausias rekomendacijas ir dalykus juk susakysite, surašysite.

Pas mus kelionių metu rūpintis vaikais atvyksta mano mama. Priperku pilną šaldytuvą maisto, viską surašau (svarbiausia – gydytojos numerį), duodu nurodymus dėl režimo, kitų svarbių dalykų ir... išvykstu žinodama, kad vis tiek viskas bus taip, kaip norės močiutė :) Tai žinodama pasijaudinu dar kokias 5 minutes užvėrusi namų duris ir nustoju apie tai galvoti, nes juk nieko nepakeisiu :) 

O jeigu seneliai dar pilni jėgų ir aktyvūs, galbūt jie nori kur nors išvykti su anūkais? Viename rusų forume skaičiau senelių parašytą fotoreportažą, kaip jie su anūkais atostogavo ir keliavo po Juodkalniją. Fantastiškos atostogos!

*****

Nors visą laiką rašiau apie mamos ir tėčio keliones be vaikų, bet jei auginate vaikus viena(-as), lygiai taip pat galite iškeliauti su tėvais, draugais, net jei ir neturite antrosios pusės. 

Jaučiu, kad šį įrašą daugiausia skaitys mamos (vyras perspėjo, kad rašau labai pavojinga tema), tad paskutinę pastraipą noriu skirti būtent Jums – mamoms. Jūs esate šeimos variklis, bent trijų kampų laikytojos, dauguma atvejų – kelionių sumanytojos ir planuotojos. Keliaukite su vaikais, be vaikų, su savo vyrais, draugėmis, tėvais ar vienos, visaip, kaip Jums norisi ir patinka, nesvarbu, ką sako aplinkiniai. Nėra jokių bendrų taisyklių nei kelionėms, nei laimei. Svarbiausia, priminkite seną gerą posakį – LAIMINGA MAMA – LAIMINGA ŠEIMA! 

Niujorke

Madeiroje