4 dienos po šiaurės Lenkiją (Varmiją-Mozūriją)

Mūsų šeimos 2010 metais išbandytas maršrutas. Ekipažas: tėtis, mama, 5,5 ir 2,5 metų žmogeliukai.

1 diena. Kėdainiai (270km) - Gizycko (32km) - Ketrzyn (13,5km) - Swieta Lipka (6,3km) -Reszel (136km) -Elblag.

Gizycko (Gižycko) - miestelis tarp ežerų su daugybe jachtų. Galima sustoti kavos išgerti, pavalgyti, pasivaikštinėti. Kažko labai įdomaus žiūreti nėra ko, bet galima apsistoti poilsiui, daug nakvynes siūlytojų jame ir už jo. Grįždami čia valgėme labai gražioje vietoje.

Ketrztyn (Kenštyn) privažiuoti nereikia, dar pakeliui turėtų būti nuorodos  į Vilko guolį (Wilszy Szaniec). Įėjimas suaugusiam15 zl, vaikui 10 zl, parkingas 10 zl, daugiau čia (spausti ant žodžio).

"Vilko guolis" – viena iš devynių Hitlerio ir aukščiausios Vermachto vadovybės karinių būstinių. Esantis netoli buvusios Sovietų Sąjungos sienos, natūraliai įtvirtintas ir apsuptas miškų, didesnių ir mažesnių ežerų, jis buvo ideali vieta kariniams veiksmams Rytų fronte vadovauti. Nors buvo planuota, kad Hitleris čia praleis tik kelis žaibiško karo mėnesius, tačiau čia jis gyveno daugiau nei dvejus metus. "Vilko guolis" Gierložo miške statyti pradėtas 1940 metų vasarą. Pavadinimas kilo nuo žodžio wolf – vilkas. Tai buvo partinis Hitlerio slapyvardis.

Nedideliame asmeninio Hitlerio miestelio miške buvo du oro uostai, elektrinė, geležinkelis, geležinkelio stotis, telegrafas, vandentiekis, viešbutis, sauna, dvi kavinės ir restoranas, kurhauzas, pastatytas dar 1911 m., ir net du kazino. Hitleris čia priimdavo savo feldmaršalus, generolus, ministrus, sąjungininkų vadovus. Čia jis suteikdavo karinius ir valstybinius apdovanojimus. 1944 m. "Vilko guolyje" gyveno du tūkstančiai karininkų ir kito įvairaus personalo. Būstinės pastatų kompleksas užėmė 250 ha plotą, dar 800 ha užėmė miškas. Buvo pastatyti septyni sunkiojo tipo bunkeriai, kurių sienų storis siekė aštuonis metrus, o perdangų storis – 10 metrų. 

Hitlerio bunkeris - pastate Nr. 13 (!). Jame buvo dujinė katilinė, 352 kv. metrų virtuvė ir valgomasis, 432 kv. metrų butas. Ant bunkerio stogo vis dar auga medžiai, kurie anksčiau jį maskavo. 1944 m. liepos 20 d. čia buvo pasikėsinta į Hitlerį. Apie tai yra pastatytas vaidybinis filmas "Valkirija". Atsitiktinumo dėka jis eilinį kartą išliko gyvas ir, praėjus trim valandom, jau priėmė anksčiau į "Vilko guolį" pakviestą Italijos diktatorių Benitą Musolinį. Buvo areštuoti maždaug septyni tūkstančiai asmenų, iš kurių apie penkis tūkstančius nužudyta, tarp jų - 150 aukšto rango karininkų.

Užsukome į Kentžyną (Kętrzyn), aplankėme viduramžių laikų pilį:

Koks pikts 2,5 metų vaikas :)

Licėjus

Toliau sustojome Swieta Lipka - Šv. Lipkos (Šventaliepės) gyvenvietėje.

Kartą vienas nusikaltėlis laukė savo mirties bausmės netoli tos vietos esančioje pilyje. Jis meldėsi Švč. Mergelei, kad ši padėtų išsigelbėti. Naktį prieš bausmės vykdymą Mergelė pasirodė nusikaltėliui ir davė jam liepos medienos bei kaltą, prisakydama išdrožti jos figūrą ir parodyti ją kitą dieną teisėjams. Niekad iki tol nedrožęs, nusikaltėlis padirbino Švč. Mergelės su kūdikiu ant rankų statulėlę. Tikėdami, kad tai yra Dievo stebuklas, teisėjai vyrą paleido. Dėkingas vyras statulėlę įkėlė į pirmą pasitaikiusią liepą. Netrukus ji pagarsėjo kaip stebuklinga. Du kartus žmonės ją buvo perkėlę į bažnyčią Kentšyne, tačiau statulėlė abu kartus iš ten dingdavo ir stebuklingu būdu grįždavo į liepą. Nutarta toje vietoje pastatyti bažnyčią, liepą paliekant pačiame bažnyčios centre netoli altoriaus. 

Dabar žmones čia traukia ne tik išskirtinio grožio barokinė bažnyčia su už jos esančiu jėzuitų vienuolynu, bet ir "šokantys" vargonai – grojant visos ant vargonų esančios figūrėlės juda.

Šventoji liepa

Kas vargonų muzikos net išsižiojęs klausėsi, o...

....kas ramiai sau miegojo

Vargonų prezentacijos valandos gegužės-rugsėjo mėn.: darbo dienomis 9.30, 10.30, 11.30, 13.30, 14.30, 15.30., 16.30, 17.30; sekmadieniais ir per šventes - 10.30, 12.30, 13.30, 15.30, 16.30 (vargonų grojimo laiką reikėtų prieš kelionę pasitikslinti internete, nes jis kasmet keičiasi). Radau, kad gali reikti susimokėti 3 zl uz pasiklausymą, bet tikrai verta. Groja ir šoka vargonai apie 20 min, labai gražu.

Toliau - Reszel (Rešlius). 1350 m. šiose vietose kryžiuočiai pradėjo statyti pilį. Iki 1945 m. miestas priklausė Rytų Prūsijai. Graži pilis, dabar ten įrengtas restoranas ir viešbutis, galima užlipti į bokštą, apžvelgti miestelį.

Pakeliui dar galima būtų užsukti į Olštyno miestelį apžiūrėti dar vienos pilies, bet mums su vaikais jau nebeužteko jėgų ir laiko.

Galutiniu dienos sustojimu tapo Elblag - čia nakvojome kempinge pačiame mieste, prie pat senamiesčio. Kempingas ant upės kranto, labai šaunus, nebrangus, rekomenduoju. Galima užsisakyti kambarį per jų puslapį ar  paskambinus. Galima nuomotis dviračius, kanojas, užsisakyti kelione kanalu, žvejoti ir t.t. Daugiau - čia.

Elblago senamiesčio gatvelė

2 diena. Elblagas -  Malborkas (31km) - miestelis prie jūros (nepamenu koks)

Rytą išvažiavome į Malborko pilį. Labai labai didelė ir įspūdinga pilis, pilna mums svarbios istorijos.

Daugiau informacijos čia. Dirba 9-20h. Pavaikščioti labai įdomu, užtruksite kokias 2-3h. Kartu su bilietu duoda audiogidą, bet visko išklausyti turbūt neįmanoma, nes tada užtruktumėte ten visą dieną.

Malborkas (Marienburgas) - 1274 m. kryžiuočių užkariautoje prūsų žemėje įkurtas miestas. Čia, XIII a. pab. – XIV a. statytoje vienoje didžiausių ir geriausiai įtvirtintų Europos pilių, 1399-1457 m. buvo Kryžiuočių ordino didžiojo magistro būstinė, kurioje buvo kuriami baltų ir slavų žemių užgrobimo planai, vykdyta ekspansija į Lietuvą. 1361 m. Malborko pilyje buvo kalintas LDK Didysis kunigaikštis Kęstutis. 

Tikros damos pilyje negali nepašokti :)

Aplankę pilį važiavome prie jūros. Gyvenome kažkokiame mažame miestelyje neprivažiavus Gdansko, dar nekirtus upės. Buvome iš anksto užsisakę kempinge namuką, nes su mažais vaikais bijojome rizikuoti. Ten tų miestelių prie jūros labai labai daug, galima ką nors užsisakyti iš anksto arba vietoje bandyti ieškoti, ar su palapine apsigyventi kempinge. Pakrantė labai ilga, pliažai platūs, vietos daugybė, kažkas panašaus, kaip Latvijoje. Dar man ten patiko, kad kempinge galėjome išsinuomoti užtvaras nuo vėjo. Super daiktas! Buvo tokių ir pirkti. Iki dabar gailiuosi, kad neįsigijau :)

Parveškite man tokią užtvarėlę , prašau :)

Primena Šventosios namelius? Iš išorės baisus, bet viduje visai normalus ir su patogumais

3 diena. Miestelis prie jūros - Gdanskas
 

Kaip ir daugelis Europos miestų, Gdanskas vadintas keliais pavadinimais. Dancigu miestą pavadino vokiečiai, kai jis pateko Prūsijos karalystės valdžion. Per savo gyvavimo metus Gdanskas buvo ir Lenkijos, ir Rusijos, ir Prūsijos sudėtyje. Po Pirmojo pasaulinio karo Gdansko istorija buvo panaši į Klaipėdos krašto. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, pagal Potsdamo konferencijos nutartį Rytų Prūsija buvo likviduota, o jos pietinė dalis su Gdansku buvo atiduota Lenkijai. Gdanskas tapo didžiausiu komunistinės Lenkijos uostu ir pramonės centru. Nors vokiečiai dar kurį laiką reiškė savo teises į miestą, tačiau 1970 m. Varšuvos sutartimi Gdanskas ir visos buvusios vokiečių teritorijos visiems laikams pripažintos Lenkijai. 

Iš čia XV a. vyko prekybiniai mainai su Lietuva. Iš Lietuvos buvo vežama mediena, derva, degutas, vaškas, linai, kailiai, oda ir ypač vertinga prekė – grūdai. Iš Gdansko į Lietuvą gabendavo druską, silkes, metalą, audinius ir vilnones medžiagas. XV a. Gdanskas vaidino Europos maitintojos vaidmenį, nes per šį uostą iš Lietuvos į Europą plaukė grūdai ir javai.

Pirmieji senamiesčio vaizdai pribloškia. Tiesa, senamiestis nelabai jau didelis, beveik visas atstatytas, bet senųjų amžių nuotaika išlikusi. Aukštieji, Auksiniai ir Žalieji miesto vartai, trys gatvės, kurios atskleidžia senamiesčio dvasią - Ilgoji, Mariacka ir Rybacka (Pakrantės gatvė).

Kiekvienas senamiesčio namas - meno kūrinys. Virš aikštės iškyla 81 m aukščio Rotušės bokštas. Rotušėje veikia istorinis Gdansko muziejus. Vienoje aikštės pusėje yra Žalieji vartai, pro kuriuos galima patekti į krantinę ir, paėjus Rybacka gatve, pasukti į Mariackos gatvę. Šios gatvės puošmena - mažosios aukso dirbinių ir gintaro parduotuvėlės, o jos pabaigoje stovi didžiausia plytinė bažnyčia Europoje – gotikinė Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų katedra, talpinanti per 25 tūkst. žmonių (ketvirtadalį Šiaulių). Čia galima pasigrožėti bažnytinio meno paminklais, kurių dalis suvežta ir iš sunaikintų Lenkijos bažnyčių.

Mes mašiną palikom prie stoties ir nuėjome iki senamiesčio. Pakeliui požeminėje perėjoje radome informacijos centrą, kur davė nemokamą žemėlapiuką ir sužymėjo įdomias vietas.

Stotis

Katedros bokštas 84 m aukščio. Galima į jį įkopti. Deja, mums lankantis bokštas buvo uždarytas.

Dlugij Targ aikštėje priešais patį puošniausią namą – Artūro rūmus - čiurlena Neptūno fontanas.

Gdansko simbolis - uosto keltuvas

Dieną užbaigėme Gdansko zoo. Didelis zoosodas, žvėrys nesugrūsti, yra kur pasivaikščioti.

Ir tokių žvėrių radom!

 

4 diena. Rytas prie jūros - Kėdainiai (554km)

Buvo nuvažiuota apie 1200 km, kitų išlaidų jau nebeprisimenu, bet jų tikrai buvo nedaug.

Turint daugiau laiko, galima dar toliau važiuoti iki Sopoto ar Hel miestelio, ar ilgesniam laikui apsistoti ramiame pajūrio miestelyje.

Ech, kaip gera prisiminti, kai už lango nenustoja lyti....

Ačiū, kad skaitėte! Daugiau pasakojimų ieškokite Noriu ir keliauju facebook paskyroje arba  @noriu_ir_keliauju_ instagrame.