Meksika. 2000km aplink Jukatano pusiasalį, III dalis

7 diena. Kampečė - Uxmal - Merida 

Kitos dienos rytas vėl buvo saulėtas ir šiltas. Dienos planas: Campeche - Uxmal (153km - 1val 45min) - Merida (dar 81km - apie 1val).

Važiavome per visą Campeche šalia vandens einančiu keliu.

Didžioji kelio dalis buvo labai gera, tik pasukus link Uxmalio, apie 10 km teko važiuoti gerokai išmuštu keliu, tarsi kas nors būtų sunkiais kamuoliais užmėtęs kelią ir ''primušęs '' apvalių, gana gilių duobių.

Mašinų matėme labai nedaug, ratų nepametėme ir pasiekėme tikslą. Prie piramidžių radome mokamą aikštelę, bet netrukus randome ir nemokamą vietą pavėsiuke.

Čia jau ne Palenkė. Prie piramidžių pastatytas vadinamas turistinis kompleksas su parduotuvėlėmis, bankomatais, WC ir užkandžių kioskais. Ir tas ''malonumas'' biliete net atskirai išskirtas - 129 pesai + 59 pesai už piramides, viso - 198 pesai. Atskirai į piramides, aišku, bilieto nenusipirksi. Ką gi.

Iš karto pripuolė ir gidai, siūlydami paslaugas, bet nusprendėme šį kartą neimti.

Uxmal - senovinio majų miesto liekanos, vienas iš svarbiausių majų paminklų Jukatano pusiasalyje. Uxmal reiškia ''tirs kartus statytas'', kas labiausiai apibūdina svarbiausią Žynio piramidę ir šventyklą - piramidė tarsi triaukštė, su viršuje esančia šventykla.

Lietaus dievo atvaizdai

Tie patys, tik su išlikusiomis nosimis

Žinių mokyklos sienos

Krepšinio "protėvio" žaidimo pok-a-pok aikštelė

Komplekse yra daugybė ant saulytės besišildančių iguanų. Net yra perspėjmas, kad nevalia jų trukdyti!

Į vieną aukštą piramidę leidžiama ir užsikabaroti

Aukojimo staliukas

Tarp kitko, galiu pasakyti, kad prie kiekvienos piramidės ir pastatų yra lentelės su užrašais, iš kurių jokios naudos. Aprašyta tik plotis, ilgis, kokie tai architektūros momentai, bet nieko vertingo ir įdomaus. Knygelėse turistams apie įžymias vietas, parduodamose vietoje, kiek aš jų varčiau (na, storiausių istorinių nesiruošiau pirkti) - lygiai tas pats. Žodžiu, yra pagalvota, kad vietiniai gidai turėtų darbo.

Visgi sutikome daug rusų turistų grupių, tad būdami netoliese vis tiek išgirdome nemažai įdomių dalykų apie šios vietos istoriją.

Bet įdomiausiai tai, kad vėl sutikome tuos pačius lietuvius, iš Kampečės! Pradžioje jie lyg mūsų nepastebėjo. LYGTAI :))) Nors ėjome visai šalia. Po to pasisveikino, bet kažkodėl atrodė nepatenkinti (ypač moteriškoji pusė), nors mes jų net nekalbinome. Na, nusprendėme nekreipti dėmesio, nenori bendrauti, tai ir nereikia :)

Įvažiavome į Meridą

Merida - didelis ir senas miestas su beveik 800 tūkst. gyventojų. Gatvytės siauros, judėjimas intensyvus, bet nesunkiai randome savo viešbutį Hotel Doralba Inn. Iš išorės nieko gero, gatvėje šaršalynas, kažkaip net nesinorėjo gatvėje palikti mašinos. Bet įėjus į vidų viskas kitaip: jauku, pakankamai gražu, yra ir uždara mašinų aikštelė. Kaina ir vieta labai geros, rekomenduoju neišrankiems.

Tos Fridos paveikslų reprodukcijos mano širdžiai buvo tokios mielos. Nežinau, kiek kartų žiūrėjau filmą "Frida"... ir kiek dar žiūrėsiu :)

Už viešbučio vartų...

Kaip visokių rankdarbių mėgėja, negalėjau neužeiti į šią parduotuvę

Tiesiog MILŽINIŠKO dydžio parduotuvė, pilna visokiausių blizgučių, niekučių, juostelių, plunksnų, kaukių, vakarėlių atributikos, sagų, medžiagų ir dar visokiausio visko. Visko, ko gali prireikti rankdarbiaujant ar ruošiantis vakarėliui. Net radau rietimus suknelių "paruoštukų". Moterys juk tikrai žino tokias vasarines sukneles su daugybe gumyčių ties krūtine. Tai toje parduotuvėj nusiperki 1,5 m medžiagos su jau įsiūtomis vienoje pusėje gumytėmis, susiuvi vieną siūlę šone ir eini. Žodžiu, buvau apakusi :) 

Dar apie miestą. Merida - Jukatano valstijos sostinė, dar vadinama ''baltuoju miestu'' dėl daugybės ispanų kolonijinio stiliaus pastatų. Patį miestą 1542 m. įkūrė Franciskas de Montejo. Tiksliau būtų pasakyti, kad sugriovė 5-ias senovės majų piramides ir jų akmenis panaudojo statydamas Meridos katedrą bei kitus svarbius pastatus.

Pirmadienio(!) vakaras, bet miesto centras buvo pilnas žmonių. Labai miela katedros ir kitos aikštės.

Katedra

Buvęs gubernatoriaus namas

Katedros aikštė buvo pilna žmonių, matyt, koncertavo mylima dainininkė

Smagu buvo klausyti ne tik dainavimo, bet ir stebėti žiūrovų reakciją ir emocijas. Visi mokėjo žodžius, kartu dainavo, atsiliepė į daininkės kalbas, net pasiūlė tekilos "fliažkutę" :) Ji neatsisakė, gurkštėlėjo keletą gurkšnių, ėmė toliau dainuoti, tada verkti, vėl kalbėti su minia, vėl verkti ir vėl labai jausmingai dainuoti... Man gražu...

Vaikštinėdami po senamiestį priėjome Meridos universitetą. Čia kaip tik baigėsi kažkoks renginys ir vienas vaikinukas pakvietė mus užeiti į vidų.

Tuoj susipažinome. Pasirodė, kad vaikinas yra majas ir tuo labai didžiuojasi. Majams studijos universitete yra nemokamos, tik pabaigus reikia atidirbti 0,5 metų savanoriu. Vaikinas studijavo istoriją, tad buvo pasiruošęs atsakyti į bet kokį klausimą apie majus. Maloniai paplepėję dar gavome patarimą užsukti į tradicinių majų dirbinių turgelį, kuris buvo netoliese. Dar papasakojo apie agavų šeimos augalą henequen, iš kurio pluošto gaminamos tradicinės skrybėlės nuo saulės hipi-hapa. Kuo jos ypatingos? Ogi tuo, kad augalinis pluoštas yra 40 dienų mirkomas vandenyje, džiovinamas, tada iš jo daromos skrybėlės.Gaunasi labai tvirtas ir drėgmei atsparus gaminys. Skrybėlę gali susivynioti, įsidėti į kišenę, po to vėl dėtis ant galvos. Ji nesuluš ir nesusigadins. To augalo augintojus remia valstybė, kadangi taip saugomas tautinis paveldas.

Ką gi, nuėjome ieškoti to turgelio. Randome. Ko ten tik nebuvo... MB stipriai pasiderėjęs nusipirko skrybėlę. Sakyčiau, buvo brangoka, bet jei jau tarnaus amžinai, tai tebūnie.

Bet čia dar ne viskas. MB užsireikė dar ir hamako. Ir vėlgi, jie čia nepaprasti, o iš to paties augalo pluošto pagaminti. Labai patvarūs, lengvi (didžiulis hamakas sveria tik 800g), atlaikys 20 metų, galima skalbti skalbyklėje ir, svarbiausia, apsaugo nuo uodų (sako, kad jo kvapas uodams nepatinka). Paskutinė savybė MB taip užkabina, kad vėl prasideda derybos, hamako matavimasis, visokių modifikacijų (pavyzdžiui, sėdimo) rišimo pamokymai. Tiesa, nurišti jie tikrai labai įdomiai, tankiai, nieko panašaus į virvinius, pas mus parduodamus.Visai tokius pat išbandėm Palenkės viešbutyje.

Tebūnie, nusipirkome. Išėjau džiaugdamasi, kad dar nenusipirkome ir degtinės, taip pat gaminamos iš šio augalėlio :)

Kaip buvo su hamaku sužinojome tik vasarą, tačiau štai jis jau atlaikė tris vasaras.. O apie skrybėlę galiu pasakyti, kad ištraukus iš lagamino ji buvo šiek tiek deformuota, bet sudrėkinus ir užmovus ant kitos panašios, išdžiuvusi atgavo formą. Ir niekur nesuplyšo. Gal vis tik neapgavo?

Ryte palikome apsiniaukusią Meridą. 

Laukite paskutinės dalies...