Rodo sala. 7 dienos su saule ir vėju

Praėjusios vasaros kelionė-ekspromtas- pabėgimas nuo pandemijos į Rodo salą buvo vienas nuostabiausių metų įvykių. Atostogos artėjo, situacija buvo toookia neaiški, galimų atostogų krypčių pasirinkimas siaurėjo, bilietai brango. Vis tik pasiryžome ir liepos viduryje iš Kauno oro uosto su Ryanair išskridome į Graikiją. Esu dukart buvusi Kretoje, Santorinyje, Chalkidikės regione žemyninėje Graikijoje, visur buvo nuostabu, Rodo salą buvau pasilikusi "ramioms pensininkų atostogoms", cha cha. Gyvenimas kaip visada koreguoja planus, ir šį kartą į gerą.

Saloje praleidome savaitę, bet tikrai dar būtų buvę ką veikti ir visas 10 dienų. Nors daugelis žmonių rašo, kad salą galima apkeliauti per dieną, tikrai nerekomenduoju to daryti. Aplėkti galima, bet pamatyti, pasimėgauti reikia laiko. Net jeigu dievinate pliažinį poilsį, saloje tiek daug nuostabių paplūdymių, kad kasdien galima rinkti vis kitą.

Jei manęs paklaustumėte, kas man Rodo saloje padarė didžiausią įspūdį, ir ką rekomenduočiau būtinai pamatyti, tai būtų (nereitinguojant):

• Rodo miesto senamiestis ir salos "smaigalys", kur susitinka Egėjo ir Viduržemio jūros.
• Lindos miestelis (pasivaikščiojimas po miestelį, vaizdai nuo Akropolio, maudynės Šv. Pauliaus įlankoje).
• Kritinia ir Monolithos pilys. Tuo pačiu ir Fourni beach.
• Tsambikos vienuolynas
• Prasonissi beach – piečiausias salos taškas ir vėlgi dviejų jūrų susitikimo vieta.

Bet apie viską iš eilės.

Kadangi keliavome savarankiškai, mūsų ekipažui – mamai ir 3 dukroms oro uoste reikėjo išsinuomoti automobilį visam atostogų laikui. Kaip visada, beje. Toyota Aygo automatas 7 dienoms su pilnu draudimu kainavo 160eur, be jokio užstato ir išankstinio apmokėjimo. Mažutė mašinėlė, bet tilpome ne tik mes, bet ir visi 4 rankinio bagažo lagaminai, ir galingumo kalnuose nepritrūko. Nuomavomės https://www.carhirerhodes.com/, rekomenduoju.

Apsistojome pačiame Rodo mieste, apartamentų viešbutyje, keli žingsniai iki dviejų pliažų salos smaigalyje – vėjuoto ir banguoto vakarinėj pusėj ir ramaus Elli beach rytinėje pusėje. Kadangi mėgstame ir ilsėtis, ir aktyviai keliauti, labai džiaugiausi šiuo pasirinkimu, nes vakarais galėjome kiek tik nori vaikštinėti po senamiestį, senąjį uostą, vakarieniauti kaskart kitoje vietoje, galų gale pasišopinti (juk negali paauglės nenutempti mamos į kokį H&M, Zarą ir pan.).

Viešbutyje Rodian Gallery hotel apartments mus pasitiko pats šeimininkas, kuris kasdien pasitikdavo su šypsena ir domėjosi, kaip mums sekasi.

Tik pasidėjusios daiktus lėkėme maudytis į šėlstančias bangas vakarinėj pusėje, o vėliau į ramią jūrą rytinėje pusėje.

Pirmą kartą taip aiškiai pamačiau, kaip susitinka dvi jūros – Egėjo ir Viduržemio, jos tokios skirtingos!

Ramus Elli beach

Karantino metu galėjome rinktis, kokiame pliaže mėgautis saule – su paprastais gultais ar su minkštais prabangiais, ir visur už tą pačią kainą – 10eur 2 gultai + skėtis visai dienai.

Ne vieną sykį klaidžiojome po Rodo senamiestį ir dieną, ir vakarais. Senamiestis yra apsuptas 4 km ilgio viduramžių siena, turinčia vienuolika įėjimų. Kai kurie išliko nuo senų laikų, kiti – naujesni. Įėjus pro šiuos vartus, patenkama tarsi į kitą pasaulį. Žemėlapis senamiestyje nelabai pagelbės – apie 200 gatvių neturi pavadinimų. Tačiau pasiklysti ne bėda – tai galimybė atrasti.

Vieni iš senamiesčio vartų

Riterių gatvė – viena iš geriausiai išlikusių viduramžių gatvių Europoje. Ritarių laikais šioje gatvėje šurmuliavo užeigos ir smuklės.

1309 metų Rodą užėmė Šv. Jono ordino riteriai, kurie salos sostinę pradėjo transformuoti į gynybinį miestą. Sienos buvo tokios stiprios, jog atlaikė Egipto sultono (1444 m.) ir Mehmedo II (1480 m.) užpuolimus. 1522 metais Šv. Jono ordino riteriai pralaimėjo Suleimano Didžiojo kariuomenei. Rodą perėmė osmanai, kurie salą valdė beveik keturis dešimtmečius.

Per Šv. Jono ordino riterių valdymo laikotarpį iki 1523 m. buvo pastatyta daug žinomų monumentų: Didieji magistrų rūmai, Šv. Jono ir Šv. Marijos bažnyčios, Didžioji ligoninė, kurioje dabar įkurtas Archeologijos muziejus ir daug kitų. Po riterių pralaimėjimo, Osmanai kai kuriuos pastatus pavertė mečetėmis.

Didžiojo magistro rūmai, kartu ir muziejus. Suaugusiems bilietas 8 eur arba 10 eur už 4 lankomus objektus, tame tarpe Archeologijos muziejų. EU piliečiams vaikams iki 18 metų įėjimas į muziejus nemokamas. Kasoje darbuotoja pasitikrino, ar Lietuva priklauso EU...

Didžiojo magistro rūmai

Komedijos kaukė – grindų mozaika

Pagrindinė turistinė gatvė – Sokrato, pilna parduotuvėlių, restoranų. Aplink gatvės taip pat pavadintos senovės graikų mąstytojų vardais. 

Senamiestyje daug jaukių restoranėlių, nebijokite išsukti iš pagrindinės Sokrato gatvės

Katę gali rasti bet kur, net ir gėlių vazone :)

Šalta frappe suteikia jėgų

Į Archeologijos muziejų irgi verta užsukti, čia gausu įvairių Antikinę Graikiją menančių mozaikų, vazų, skulptūrų. Įdomūs patys rūmai. Taip pat nedidelis rytietišku stiliumi įrengtas vidinis sodas. Šis pastatas kadaise tarnavo kaip riterių ligoninė ir reabilitacijos centras.

Nuostabus Rodo uostas – vartai į miestą

Būtent čia, manoma, stovėjo 36m aukščio Rodo kolosas – dievo Helijo skulptūra, pastatyta 292m. pr. Kr., kol žemės drebėjimas jos nesunaikino

Vakarienė ant stogo

****

Pirmąją dieną Rodo miesto paplūdimiuose vėjas gerokai sutaršė mums plaukus, tad kitąryt sumąstėme pabėgti nuo vėjo į rytinę Rodo salos pakrantę, kur paprastai vėjas kur kas silpnesnis. Bet ne tądien.

Pliažinomės smėlėtame Tsambika beach. Graži vieta, smulkus smėliukas, jūra gilėja labai pamažu, ypač tinkama vaikams. Yra įvairių vandens pramogų, batutų parkas ant vandens, galima išsinuomoti kateriuką. 2 gultai + skėtis – 10eur. Rašoma, kad pliažas būna sausakimšas, bet mums pasisekė, grūsties nebuvo. Dauguma turistų – graikai.

Tsambika beach iš aukštai

Vėjo ir skraidančio smėlio čia buvo sočiai, išvažiavome pilnomis galvomis, ausimis, akimis, krepšiais ir t. t. smėlio!

Skaniai pavakarieniavome Taverna Maria, truputį pavažiavus nuo pliažo į kalną. Šeimininkas mums lietuviškai tarė labas ir prašom. O vakarienės pabaigoje kiekviena gavome dovanų po ledų porciją.

Dienos akcentas – Tsambika vienuolynas 300 metrų aukštyje. Čia plūsta nevaisingos poros, nes anot legendos, viena pora, negalėjusi susilaukti vaikų, čia atklydo ir pasimeldusi susilaukė vaikelio. Šiuo stebuklu tiki tūkstančiai piligrimų iš viso pasaulio – jie atvyksta pasimelsti prie Mergelės Marijos ikonos ir pasižada savo būsimą vaikelį pavadinti Tsampika ar Tsampikos vardais.

Užvažiavome, atrodo, aukštai aukštai (vienoje vietoje porai sekundžių net suabejojau savim, ar užvažiuosiu), užlipom dar 300 laiptelių ir beveik pasiekėm dangų. Bet buvo verta!!!!

Lipam 300 laiptelių

*****

Viena iš Rodo salos gražiausių vietų – Lindos miestelis.

Tai ir pati karščiausia salos vieta. Radom +35C ! Kelionių vadovuose patariama atvykti čia kuo anksčiau, kai dar ne taip karšta ir nėra daug turistų, kuriuos čia suveža autobusais. Mums labai anksti nesigavo, bet turistų buvo nedaug, jie mums nemaišė. Pasistatėme mašiną nemokamoje aikštelėje prie Šv. Pauliaus pliažo (Saint Paul's beach), jau pravažiavę miestelį.

Yra nemokamas parkingas ir tik įvažiavus į miestelį, bet tada grįžtant dar sykį tektų lipti į kalniuką.

Pats miestelis visas baltas, labai mielas, pilnas jaukių tavernų, parduotuvėlių. Kažkuo primena Santorinį. Vakarais galima pasėdėti ant stogų įrengtuose restoranuose.

Pagrindinė įžymybė – ant kalno esantis akropolis, įkurtas X a.pr.Kr. ir Afroditės šventykla, pastatyta IV a. pr. Kr. Arba tai, kas iš jos likę. O likę labai nedaug. Gynybinės sienos pastatytos jau vėlesniais amžiais. Bilietas į akropolį 12eur, vaikams iki 18 metų nemokamai. Tiesą pasakius, griuvėsiai kaip griuvėsiai, bet verta eiti vien dėl nuostabių vaizdų! Nuostabi Šv. Pauliaus širdies formos įlanka! Rašoma, kad šv. Paulius atvyko į Rodo salą 57 m. po Kr. ir apkrikštijo jos gyventojus.

Prisivaikščioję po akropolį ir miestelį, atsigaivinę frappe kavinėje, išsimaudėme smaragdinėje Šv. Pauliaus įlankoje. Prie jos – nedidelis akmenuotas pliažiukas.

Jei būsite su vaikais ar nelabai mokate plaukti, galima rinktis smėlėtą Lindos beach.

Saint Paul's beach

Siauros Lindos gatvelės

Akropolyje

Vaizdai nuo akropolio

Širdies formos Šv.Pauliaus įlanka

Miestelis ir akropolis nuo kalno

Liūdni asiliukai-taksistai :(

Aplankę Lindos, likusią dienos dalį praleidome Prasonisi paplūdimyje. Smėlis, vėjas, pats piečiausias salos kampas, kur susitinka Egėjo ir Viduržemio jūros.

Tai visai netoli Lindos, bet važiavom apie valandą, keliai susiaurėjo, namai išnyko, atrodė, kad važiuoji ne ten kur reikia, o į pasaulio pakraštį.

Bet staiga vėl pasirodė žmonės, dvi jūros, begalybė kaituotuojų ir burlentininkų. Prasonisi beach – kaituotojų rojus. Čia jiems skirti ir įrangos nuomos punktai, ir viešbutukai, ir tavernos. Bet galima ir tiesiog pliažintis, maudytis, išsinuomoti gultus, stebėti bures ir skraidančius kaituotojus. Pasiruoškite vėjui!

Visai nesunku peršokti iš Viduržemio jūros į Egėjo ar atvirkščiai :)

Mano planuose buvo pereiti į paplūdimio gale esančią salą, nueiti iki jos krašto, kur stovi švyturys. BET jūros šįkart neleido! Nors mano matytose nuotraukose abi salas jungia smėlio juosta, realybėje jūra neleido pasiekti mažosios salos. Gal kitą kartą, kada nors.

*****

Dienos pasivažinėjimas: Filerimos - Drugelių slėnis - Kritinia pilis - Monolithos pilis - Fourni beach.

Buvo nuostabi diena!!! Visą dieną vairavau serpantinais ir nuvežiau savo vaikus ir, aišku, save visur, kur tik norėjau.

Važiavome vakarine Rodo pakrante, ji tikrai nuostabi! Monolitos ir Kritinia pilys, kelias tarp jų, Fournoi beach – man pačios gražiausios vietos Rode! Ir tai vietos, kur turizmo firmos įprastai neveža turistų.

Pirmas sustojimas – Filerimos – kalnas ir to paties pavadinimo vienuolynas visai netoli Rodo miesto. Visai netikėtai vieta padarė didžiulį įspūdį vaikams. Ir dėl to kalti povai! Daugybė vaikščiojančių ir rėkaujančių povų! Dar kildamos į kalną sutikom būrį povų. O vėliau vienas iš jų – Frederikas – davėme jam tokį vardą, sekiojo mus po vienuolyno teritoriją. Žinoma, buvo nufilmuotas ir jo "giesmių" teko klausytis visą dieną :))

Štai ir Frederikas :)

Man ši vieta patiko dėl tvyrančios ramybės ir iš apžvalgos aikštelės atsiveriančio vaizdo.

Mergelės Marijos vienuolynas statytas dar XIII a., neveikiantis. Galima pasižvalgyti už 6 eur suaugusiam, vaikams nemokamai.

Į kitą pusę nuo parkingo iki apžvalgos aikštelės galima nemokamai pasivaikščioti kiparisų alėja, kurioje įrengtos Kryžiaus kelio stotelės. Apžvalgos aikštelės centre – 18m aukščio galingas kryžius. Kryžiaus viduje yra kopetėlės, bet šiuo metu turistams įėjimas užrakintas. Kryžius ant kalno gerai matomas iš Ialyssos miestelio.

Pusė salos kaip ant delno

Frederikas lydi mus į apžvalgos aikštelę

Antras sustojimas – Drugelių slėnis (Valley of butterflies).

Jei čia neužsuksite, tikrai nieko neprarasite. Mano nuomone, tikrai pernelyg išaukštintas ir išreklamuotas objektas.

Skelbiama, kad liepos-rugsėjo mėnesiais čia iš kokonų išsirita tūkstančiai drugelių, pavadintų Quadripunctaria Poda, kurie dienomis miega pavėsingame kalnų upelio slėnyje. Na, gal per patį jų išsiritimo piką būna ir labai įdomus vaizdas, bet mes turėjome atidžiai dairytis, kad juos pastebėtume. Tupintys drugeliai – juodi su baltom juostelės, o kai skrenda, pasimato ir oranžinė sparnelių dalis.

Matote drugelį? :)

Radome keletą kriokliukų

Jei jau važiuosite čia, būkite labai anksti arba vakarėjant, kad nors ramiai pasivaikščiotumėte, o ne būtumėte stumiami minios žmonių.

Ir užlipkite iki pat kalno viršaus. Ten rasite mažulytį vienuolyną ir neblogą vaizdą.

Gera atsivėsinti kaitrią dieną su vaizdu į kalnus ir jūrą

Vienuolyno kiemelis

Pasiimkite pakankamai vandens ir apsiaukite avalynę neslidžiais padais!

Bilieto kaina 5eur ir vaikams, ir suaugusiems.

*****

Nuo Drugelių slėnio kažkur "nusigrybavau" naviguodama, bet nė kiek nebuvo pikta, nes kelias PAGALIAU vedė per kalnus! Pasivažinėjome per kalnų kaimelius ir beveik pasiekėme dangų, buvome visai visai priartėję prie aukščiausio Rode 1215 m Attavyros kalno. Į viršukalnę pabijojau vairuoti, ech, su savo vyru, aišku, būtume tikrai užvažiavę.

Tiek daug serpantinų! Uch, smagumėlis ir gražumėlis vairuoti!

Pakeliui sustojome užkąsti nedideliame miestelyje. Mums išlipus iš automobilio, iš karto sukruto visų keturių centre esančių tavernų darbuotojai, galėjome rinktis pačią geriausia vietą po milžinišku platanu.

Kai lankytojų mažai, jų vietas užima katinai :)

*****

Trečias sustojimas – Kritinia pilis, pastatyta venecijiečių XVI a. gintis nuo turkų. Tiksliau, tai jos griuvėsiai, nuo kurių atsiveria nuostabūs vaizdai į Egėjo jūrą, Chalki, Strogyli, Makri ir kitas salas.

Visas ekipažas

*****

Monolitos pilis – dar vienos viduramžiškos pilies griuvėsiai ant aukšto kalno ir dar nuostabesni vaizdai! Vakarėjant spindintis vanduo, Chalki ir kitos salos, Rodo salos pakrantė – man tai pati gražiausia salos vieta. Norėjosi čia pasilikti ir palydėti saulę...

Tas vėjas niekadėjas :)

Atsigaivinę ledais prie Monolithos pilies esančioje užeigoje, leidomės į Fourni pliažą (Fourni beach). Būtinai ten nuvažiuokite! Link jo veda siauras, gana įspūdingas vingiuotas keliukas ir vėl vaizdai vaizdai!

Pliažas labai gražus, smėlio – smulkių nugludintų akmenėlių, įrėmintas uolų. Galima išsinuomoti gultus, yra mobilus bariukas, wc, dušai.

Kelias atgal

*****