Filadelfija mūsų maršrute atsirado pirmiausia dėl to, kad čia daugybę metų gyvena mano sesuo. Taip pat miestas yra pusiaukelėje tarp Niujorko ir Vašingtono, kurį aplankyti irgi planavome.
Į Filadelfiją iš Niujorko važiavome autobusu su Greyhound kompanija (bilietus galima nusipirkti internetu arba stotyje automate ar gyvai). Kelionė truko apie 2 val, bilieto kaina priklauso nuo išvykimo laiko, ir kada pirksite bilietus. Iš anksto perkant galima gauti bilietą ir už 5 dol. Mes bilietus nusipirkome iš vakaro, sumokėjome apie 14 dol. Autobusais JAV važinėti truputį "ne lygis" :), bet mes į tai nekreipėme dėmesio, autobusu važiavo nemažai taupančių turistų. Autobusas kaip autobusas, gal šiek tiek prastesnis negu mes įpratę matyti Lietuvoje, pavyzdžiui, Kautros autobusus, bet užtat su daugiau vietos kojoms ir nemokamu WiFi (nors jis nelabai veikė, deja).
Traukiniu važiuoti užtrunka trumpiau, bet kaina bus jau nuo ~60 dol.
Kuo įdomi Filadelfija? Filadelfija (Philadelphia) – didžiausias Pensilvanijos valstijos miestas, turintis apie 1,5 mln. gyventojų. Ir vienas iš svarbiausių Amerikos istorinių miestų. 1776 m. liepos 4 d. Nepriklausomybės salėje buvo priimta Nepriklausomybės deklaracija, o 1787 m. buvo parengta Konstitucija. Nuo 1790 m. iki 1800 m. Filadelfija buvo JAV sostinė.
Miestą XVII amžiuje įkūrė vienas anglų kvakeris, savo šalyje persekiojamas dėl savo religijos, vardu Williamas Pennas.
W. Penno garbei rytinėje JAV pakrantėje esanti valstija pavadinta Pensilvanija. Įdomu, kad Filadelfija buvo JAV sostinė, o šiuo metu ji nėra net Pensilvanijos valstijos sostinė. Kadangi besikuriant JAV valstybei Filadelfija buvo pačiame pakilime, ji ir pasirinkta kaip JAV nepriklausomybės deklaracijos akto pasirašymo vieta. Dabar pastate, kuriame jis buvo pasirašytas, yra muziejus, o netoliese – laisvės varpas.
Taip pat galima aplankyti miesto rotušę, netgi visą atskirą muziejų rajoną, pasivaikščioti miesto parkuose, pasikelti į viename iš dangoraižių įrengtą apžvalgos aikštelę.
 |
| Rotušė |
Nors buvome Filadelfijoje numatę pamatyti nemažai, bet visus planus pakoregavo KLAIKUS oras. Nuo ryto iki vakaro lijo, pūtė gūsingas vėjas ir buvo labai šalta. Norėjosi turėti šiltą paltą, šaliką, pirštines ir neperšlampančius batus :) Bet neturėjome... Skėtį sulaužė vėjas, kedai peršlapo, niekur nebenorėjome eiti. VISIŠKAI! Norėjosi tik įlįsti į šiltą lovą ir gerti kakavą. Va, taip būna ir užkietėjusiems keliautojams :)
Nors, iki vakaro, kai turėjome susitikti su mano sese, dar turėjome nemažai laiko, tai reikėjo vis tiek kažkur pasidėti.
Visi parkai ir šiaip gražūs pasivaikščiojimai atkrito, į gražuolį rotušės bokštą pasižvalgyti bilietų nebebuvo (reikėjo gerokai anksčiau užsisakyti), liko kalėjimas, viliantis, kad nors lauke nereikės šlapti.
Pradžioje pasitikrinome google.maps, kuris rekomendavo pavažiuoti porą stotelių troleibusu ir dar keletą autobusu. Troleibusas Filadelfijoje važiuoja po žeme bėgiais, vienkartinis bilietas – 3 dol. Na, tai pavažiavome, o išlipę pažiūrėjome, kad nuo centro ne ką nutolome. Tą pavažiuotą atstumą būtume nuėję be jokio vargo. Dar syki peržvelgėme žemėlapį ir nusprendėme, kad nebelauksime nežinia kada atvažiuosiančio autobuso, o eisime pėsčiomis. Ir nuėjome labai greitai.
Žymusis Filadelfijos kalėjimas The Eastern State Penitentiary – buvusi rytų valstybinė įkalinimo įstaiga, taip pat žinoma kaip ESP, veikusi nuo 1829 iki 1971 m. Tripadviser reitinge užima 3 vietą lankytinų objektų sąraše, ir tikrai ne veltui.
Kalėjimo novatoriško vagono rato konstrukcijoje buvo laikomi garsūs nusikaltėliai, tokie kaip Al Capone, banko plėšikas Willie Suttonas, Jamesas Bruno („Big Joe“) ir čia buvo įkalinti 1936–1948 m.
Baigtas statyti, kalėjimas buvo didžiausias ir brangiausias kada nors pastatytas viešas statinys JAV, ir greitai tapo pavyzdžiu, pagal kurį pastatyti daugiau kaip 300 kalėjimų visame pasaulyje
Rytų valstybės revoliucinė įkalinimo sistema, praminta „Pensilvanijos sistema“ arba atskira sistema, skatino atskirą kalinių izoliaciją kaip reabilitacijos formą. Prižiūrėtojas buvo teisiškai įpareigotas kiekvieną kalinį lankytis kiekvieną dieną, tris kartus per dieną.
 |
| Kameros durys |
Kamerų durys buvo mažos, todėl kaliniams buvo sunkiau išeiti, tuo pačiu ir mažesnė užpuolimo prieš apsaugininką tikimybė. Kai kas aiškina, kad mažos durys privertė kalinius nusilenkti įeinant į jų kamerą. Kameros buvo pastatytos iš betono su vienu stikliniu stoglangiu, vaizduojančiu „Dievo akį“, norint priminti kaliniams, kad Dievas visada juos stebi. Kol nebuvo įvesta elektra, kameroje būdavo tamsu net ir dieną, tokia menka šviesa patekdavo pro mažulytį stoglangį (foto žemiau).
 |
| Stoglangis kameroje |
 |
| Šviesa kameroje |
Vienas iš žymiausių kalinių – šuo! 1924 m. Pensilvanijos gubernatorius Giffordas Pinchotas tariamai nuteisė šunį Pepą kalėti iki gyvos iki gyvos galvos. Pepas tariamai nužudė gubernatoriaus žmonos puoselėtą katę. Kalėjimų įrašai rodo, kad Pepui buvo paskirtas kalinio numeris (Nr. C2559), kuris matomas jo puodelyje. Tačiau Pepo įkalinimo priežastis tebėra tam tikrų diskusijų tema. Viename laikraščio straipsnyje buvo rašoma, kad gubernatorius paaukojo savo šunį kalėjimui, kad padidintų kalinių moralę.
1945 m. balandžio 3 d. dvidešimt kalinių, įskaitant liūdnai pagarsėjusį Willie Suttoną, kuris per metus sugebėjo iškasti neatrastą 97 pėdų (30 m) tunelį po kalėjimo siena, surengė didelį pabėgimą.
Įdomus faktas, kad didžioji dauguma pabėgėlių buvo surasti dar tą pačią dieną, nes jie, neturėdami pinigų, vaikštinėjo po miestą, beldėsi į namų duris ir prašinėjo maisto.
Dešimtajame dešimtmetyje vykdant renovaciją buvo aptikti dar papildomi 30 nepilnų kalinių iškastų tunelių.
 |
| Al Caponės kamera |
 |
| Al Caponės kamera |
Kalėjimo muziejaus tinklapis, kainos, lankymo laikas ir kt. informacija yra čia.
Dirba kasdien 10-17 val. , suaugusiems bilietai kainuoja 16 dol., internetu pirkdami sutaupytumėte po 2 dol. Helovyno proga kalėjime organizuojami specialūs siaubo turai, pasivaikščiojimai naktį.
Kalėjime užtrukome apie 2 val. Į bilieto kainą buvo įskaičiuotas audiogidas, buvo galima rinktis iš keleto kalbų (rusų k. nėra). Daug informacinių stendų, paliktos originalios kameros, tame tarpe ir prabangi Al Capone kamera, daug informacijos apie praėjusių ir šių laikų nusikalstamumą, bandymus pabėgti. Vienoje ekspozicijoje net galima anonimiškai prisipažinti padarius nusikaltimą. Įdomu buvo paskaitinėti tuos laiškus-prisipažinimus.
Kalėjimas-muziejus, tokia, sakyčiau, kraupoka vieta, bet mums patiko, netgi viršijo lūkesčius, verta apsilankyti.
Paradoksalu, bet laisvės mieste mes aplankėme tik kalėjimą :))))
*****
Kiti mūsų pasakojimai apie kelionę po Ameriką: Ką pamatyti Niujorke, Kelionė prie Niagaros krioklių ir Niujorkas. Kelionės planavimas
Ačiū, kad skaitėte! Daugiau pasakojimų ieškokite Noriu ir keliauju facebook paskyroje arba @noriu_ir_keliauju_ instagrame.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą