Bavarija ir kitos Vokietijos įdomybės. Subalansuota ir vaikams, ir suaugusiems. II dalis

Jei perskaitėte I-ąją pasakojimo dalį, keliaujame toliau.

7 diena. Kochel am See -Lindau - Konstanz 285km

Ryte susidėjome daiktus ir išvažiavome į Konstanz prie Bodensee ežero. Važiuojant šiek tiek keitėsi kraštovaizdis, palikome Bavariją ir įvažiavome į Baden-Württemberg arba Švabijos žemes. Čia daug daug sodų, sirpsta MEGA-vyšnios! Nusipirkome pakelėje iš ūkininko, niam niam kokios saldžios.

Bodeno ežeras labai didelis, už jo matosi jau Šveicarijoje esantys kalnai, labai gražu.

Pakeliui sustojome pasivaikščioti Lindau miestelyje, tiksliau, saloje esančioje jo dalyje. Labai jauku, daug gėlių. Aišku, po Mittenwald'o mus jau buvo sunkiau nustebinti. Pervažiavome tiltą, prisiparkavome mokamoje aikštelėje.

Vartai į uostą:

Rotušė:

Pėsčiųjų zona:

Prie meno dirbinių galerijos:

Meersburge įvažiavome į keltą, sumokėjome 15 eur ir labai greitai atsidūrėme Konstanz'e. Galima važiuoti ir aplinkui, susidaro apie 60 km.

Konstanz - Švabijos žemių sostinė, apie 80 000 gyventojų, dalis miesto yra jau Šveicarijoje.

Gražus, tvarkingas miestas su nemažu uostu. Iš čia galima pasirinkti visokiausių pasiplaukiojimų įvairiais laivais, tiesiog pasivaikščioti, apsipirkti.

Nuo kelto visai netoli 2 kempingai, vienas šalia kito, apėjome abu, bet jie beveik vienodi. Čia nakvojome 2 naktis, 34 eur už naktį. Oras subjuro, vos spėjome pasistatyti palapinę ir prapliupo lietus, atvėso. Pasidarė aišku, kad ir čia su maudymusi nieko neišeis, deja ...

Kempingo recepcijoj radome daug visokių lankstinukų su lankytinomis vietomis. Aplink Bodeno ežerą yra keletas zooparkų, dirižablių muziejus su galimybe paskraidyti "cepelinu" (brangokas malonumas ), radome ir dar vieno tarpeklio nuorodą. Lankstinukuose yra ir visokių nuolaidų kuponų. Žodžiu, tik turėk laiko.

8 diena. Konztanz - Schaffenhaus 60km

Nuvažiavome į Šveicariją, į Schaffenhaus pasižiūrėti Reino krioklių (Rheinfalls). Navigacijai uždavėme, kad vestų nemokamais keliais, ir per valandėlę nuvykome į kelionės tikslą. Mokėti nieko nereikėjo, važiavome puikiais keliais. Pervažiavus sieną niekas labai nesikeitė, užrašai vokiečių kalba, tik ant degalinių tablo degė kainos Šveicarijos frankais.

Reino kriokliai yra tiesiog pačiame mieste. Forumuose skaičiau, kad geriau privažiuoti iš kairio kranto pusės, nes ten aikštelė nemokama, bet mums kažkaip nepavyko. Navigacija nuvedė į vieną mokamą aikštelę, paskui patys pagal mieste iškabintas nuorodas nuvažiavome į kitą, vėlgi mokamą aikštelę. Vėliau susimokėjome apie 7 eur.

Nusileidus nuo kalniuko jau galima pamatyti krioklį. Ohohoho, koks jis didelis! Ir dar su sala vidury. Iš prieplaukos galima plaukti laiveliais įvairiais maršrutais, mes pasirinkome 3 plaukimus, viso 45 eur (keturmetei nemokamai). Galima mokėti ir eurais, ir frankais. Į kainą įeina dar ir pilaitės kitame krante aplankymas.

Laivelių maršrutai ir kainos yra internete.

Prie prieplaukos būriuojasi milžiniški karpiai:

Krioklys fantastiškas! Priplaukus artyn vanduo šniokščia, putoja, verčiasi, vėjas neša purslus, todėl labai sunku fotografuoti, viskas kaip per miglą. Ech, stovėčiau ir stovėčiau prie tų krioklių, neįmanoma atsižiūrėti. Kokia jėga, koks besisukantis katilas. Būtinai nuplaukėme ir tą vidury krioklio esančią salelę, tikrai verta. 

Perplaukus į kitą kranta galima apžiūrėti pilaitę. Iš kairio kranto irgi atsiveria gražūs vaizdai.

Žodžiu, įspūdis nepakartojamas - jėgiškas, reikia pamatyti.

Kol grįžome į Konstanz, jau buvo apie 16 val., nusprendėme pasivaikštinėti po miesto centrą, atsipūsti. Tikrai geras sprendimas. Ramiai pasivaikščiojome, po to, kaip ir daugelis, atsisėdome prie ežero, vaikai pabraidė, suvalgėme ledų - atostogos!

9 diena. Konstanz- Mainau sala - Rust 161km 
(ar bent jau tai buvo numatyta...)

Pagal planą buvo numatyta aplankyti Mainau salą prie pat Konstanz, dar beždžionių kalną prie Salem, nes tingėjome atvažiuojant. Ir galų gale Rust, kuriame yra be galo laukiamas Europos parkas.

Mainau sala - tai sala-botanikos sodas. Ten galima praleisti ir visą dieną, jei turite laiko. Galima atvykti po 17 val. ir mokėti tik pusę kainos.

Mes prisiparkavome vėlgi mokamoje aikštelėje prie parko, už dieną - 4 eur. Bilietai į parką mums kainavo 34 eur.

Gėlės, gėlės, gėlės. Gėlių kompozicijos, reti medžiai, fontanėliai, keli aptvarai gyvūnėlių vaikų džiaugsmui. Apėjus parką pažadėjome daug daug laiko praleisti žaidimų aikštelėje, kuri yra tikrai didelė, yra net negilus tvenkinukas su plaustais.

Parkas suskirstytas į daug zonų, jau įsivaizdavau, kaip pavasarį gražiai žydi begalė rododendrų, o rudenį dar daugiau jurginų.

Ką mes pamatėme:

Didžiulis kvepiantis rožynas...

Milžiniška magnoliją su didžiuliais ir be galo kvepiančiais žiedais:

Ir pabaigoje žadėtosios pramogos:

Veiklos ten ohoho kiek buvo daug. Mes prabuvome dar ilgai, kol mažės visur užlipo-išlendo-papūtė-nučiuožė ir t.t.

Užsibuvome iki kokios 15 val. ir pasakėme, kad ate beždžionėms Salem'e, jau nebespėsim, reikia važiuoti į Rust. Užvedėme variklį... ir pasigirdo visai nereikalingas, bet jau vieną sykį girdėtas burzgesys. Dirbo tik trys cilindrai... Sekmadienio popietė, Vokietijoje joks autoservisas nebedirba. P visa kelionė taip sklandžiai praėjo, liko praktiškai viena diena...

Pavažiavome iki miesto pakraščio, kad būtų koks nors adresas. Sustojome tarp gyvenamo namo ir garažų, paskambinome į Lietuvą. Ačiū Dievui, esam apsidraudę KASO draudimu, užtat mums priklausė nemokamas nutempimas ir nakvynė iki 300 eur. Bet nervai ėmė nė kiek nemažiau. Kol viską suderinome ir atvažiavo vilkikas, praėjo 3 valandos. Ką gi, nutemps į Renault centrą, reiks pasiimti rytoj, o MES ???? Vaikai jau buvo pavargę... O agentas dar vis ieškojo viešbučio...

Dar besikalbant su vilkiko vairuotoju, į balkoną išėjo žmonės. Paklausė, gal mes kalbame rusiškai. Aišku, kad kalbėjome. Šeimininkė - ukrainietė Lena ir jos vyras vokietis Robertas mums pasakė, kad gali nuvežti į viešbutį. Va, tik viešbučio dar nėr.

Pradėjo krapnoti, gerieji Lena ir Robertas pakvietė mus į vidų, pasodino prie stalo, pavaišino kava-arbata, padėjo ant stalo pyragą, vaikams - Kinder kiaušiniai ir tuoj uždedamas filmukas. Mes negalėjome patikėti tuo, kas dedasi. Negana to, paaiškėjo, kad Lena restauruoja senovines lėles, ir pati iš porceliano jas gamina, rengia, puošia. Visos trys mūsų dukros netrukus buvo apdovanotos nuostabiomis rankų darbo lėlėmis. Žinokit, aš verkiau... ir dar iki šiol, jei kam nors pasakoju šią istoriją, kiekvieną kartą susigraudinu.

Dar negana to, pasirodė, kad Robertas restauruoja antikvarinius automobilius ir pažįsta visus vietinius meistrus. Jis mums pasakė, kad šiandien nuveš į viešbutį, pats ryte 8 val, nuvažiuos į Renault centrą, paprašys, kad greičiau pataisytų mūsiškį Scenicą ir tada mus paėmęs iš viešbučio nuveš pasiimti mašinos... Mes buvom VISISKAI apšalę nuo viso šito žmonių gerumo ir rūpesčio.

Jis dar sako, kad tą dieną jie su Lena planavo kažkur važiuoti, bet tiesiog ėmė ir atidėjo kelionę... Visi keturi kalbam, kad tai tiesiog likimas... Ir sakyk, kad stebuklų nebūna. Visada tikėjau, kad žmonės geri ir linkę vieni kietiems padėti, bet kad šitaip?!

Taigi, po visų stresų gavome 2 puikius viešbučio ''Bella Vista'' kambarius su pusryčiais. Nieko mokėti nereikėjo. Dar ilgai su vyru gurkšnojome alų ir šnekėjome, kad tai, kas įvyko - visiškai nerealu.

Kitą rytą po sočių pusryčių atvažiavo Robertas ir mes autoservise vėl pamatėme jau suremontuotą savo mašiniuką. 90 eur už sutaisymą ir detalę.

100 ačiū ir iškeliavome toliau. Ar gali įvykti dar koks nuotykis? Tikrai gali J

10 diena. Konstanz-Salem-Rust. ~ 60+161 km
Paėmę mašiniuką pratęsėme kelionę. Turėjome papildomo laiko, tai nutarėme dar užvažiuoti iki beždžionių kalno -Affenberg Salem, nes vaikams buvau užsiminus, o mažiukės pas mus didelės gyvūnėlių mylėtojos. Keltu nebesinaudojome, važiavome aplink apie 60 km.

Miestelyje sustojome prie Lidl‘o nusipirkti šio bei to ir, jau bandant išvažiuoti iš aikštelės, mus sustabdė pagyvenusi moteriškė. Tiesiog puolė prieš automobilį. Kas gi čia dabar? Sustojome, išlipome lauk ir susipažinome su lietuve, kuri daugybę metų gyvena Vokietijoje, ir be galo džiaugėsi pamačiusi lietuviškus mašinos numerius bei proga lietuviškai pabendrauti. O papasakoti ji tikrai turėjo ką. Pasijautėme seni pažįstami, sužinojome  turbūt beveik visus svarbiausius senjorės gyvenimo įvykius. O gyvenimas, pasirodo, buvęs labai įdomus ir turiningas. Be abejo, ji su mumis džiaugėsi Lietuvos laisve, džiaugėsi, kad galėjo pažinti daug Lietuvos garsių veikėjų, su kuriais slapta bendravo dar sovietiniais laikais. Štai kokia močiutė!

Negana to, ji mus pakvietė į svečius kavos. Bet mums tikrai buvo laikas važiuoti, tad atsisveikinome, atsiglebečiavome kaip seni geri pažįstami ir leidomės į kelią. Staiga dukros sako, kad geroji močiutė, mums nematant, joms per langą įdavė pinigų saldainiams. 100 eurų!!! Pasukome atgal, ėmėme ieškoti moteriškės, bet neradome. Bet dukros neliūdėjo, jau galvojo, kam išleis iš dangaus nukritusius pinigus. O mes su vyru ir vėl negalėjome atsistebėti pastarųjų dviejų dienų įvykiais.

Tęsiant kelionę, prie Salem miestelio yra nuorodos į beždžionių kalną, tad lengvai randome.

Kas tas beždžionių kalnas? Tai pavadinčiau savotišku zoosodu, bet jo pagrindinės gyventojos - iš Maroko kilę beuodegės beždžionės, gyvenančios beveik laisvai. Jei kas lankėsi Gibraltare, tai ten jos laksto visiškai laisvos. Dar čia gyvena daugybė gandrų, visokių vandens paukščių, elnių, stirnų.
Už vizitą sumokėjome apie 20 eur. Beždžionių teritorijoje lankytojai nemokamai gauna popkornų, kuriais galima pamaitinti beždžionėles. Dukros buvo labai patenkintos.

Daugybė gandrų lizdų:

Va tokios mielos beždžionėlės, dar mielesni jų mažyliai!

Dar pasižiūrėjome filmuką apie tai, kaip tos beždžionėlės gyvena rudenį ir žiemą. O išėjus vaikų laukė didelė žaidimų aikštelė su supynėmis ir lipynėmis. Laiko turėjome, tai čia jo praleidome dar nemažai.

Toliau vykome į Rust, planavome nakvynę kempinge prie Europos parko.

Kempingas tikrai labai gražus ir įdomus, viskas įrengta country stiliumi, net tualete groja smagi muzikytė. Galima apsigyventi didelėse palapinėse, nameliuose ar net vežime, bet tai jau mums per brangu. Bet ryte galima eiti ir papusryčiauti tokiame pačiame kelioniniame vežime už dyką.

Dabar šiek tiek apie kainas. Pasirodė, kad su palapine kempinge gali nakvoti visai nemokamai. Tiesa, šitą mes suvokėme tik antrą dieną. Ir čia ne mes sugalvojome, taip nakvoja dauguma keliaujančių su palapinėmis. Kaip aš supratau, kempingas gyvena iš tų, kurie apsistoja namukuose arba atvažiuoja su kemperiais (tokių dauguma). Keliautojai su palapinėmis jiems mažai įdomūs, nes tokių labai mažai. Jokioje registratūroje nereikia registruotis, jie atsainiai sako, kad statykitės kur norite ir jokio mokesčio už palapinę ir žmones nėra. Į kempingą įvažiuoji pro šlagbaumą, pasiimi bilietėlį. Jei per 15 min išvažiuosi, mokėti nereikės. Taigi, galima įvažiuoti, išsikrauti daiktus ir vėl išvažiuoti. Arba žmonės tiesiog ateina su daiktais ir statosi palapines. Mašiną galima palikti Europos parko aikštelėje, kur parkavimas kainuoja 4 eurus, kuriuos reikia susimokėti išvažiuojant, t.y. kasoj nusipirkti tokį metalinį žetoną (kaip ir Mainau saloje) ir įmesti į automatą. Matėm daug nakčiai paliktų mašinų. Laiko ten niekas neskaičiuoja.

O jei mašiną laikai kempinge, tai diena kainuoja 6 eur, o naktis nuo 20 iki 8 val. ryto kainuoja 22eur. Kaip sakiau, už žmones nėra jokio mokesčio.

Pernakvoję išvažiavome iš kempingo, prisiparkavome netoli kempingo nemokamoje aikštelėje ir grįžome tik susikrauti daiktų. Taip sutaupėme 28eur.

11 diena. Smagumai Europos parke

Ką gali pasakyti apie tokį parką? Tai - vaikų svajonė. Mes jam skyrėme vieną dieną, bet jei norėtumėte dar ir šou pasižiūrėti (o jų ten daugybė), tai reiktų dar vienos dienos.

Parkas dirbo nuo 9 ryto iki nenurodyto laiko. Lankstinukuose parašyta, kad dirba iki 18 val, bet karusėlės sukosi iki 19.30, o pats parkas dar ilgai neuždaromas, galima tiesiog pasivaikščioti, pagulėti ant didelių sėdmaišių ar karstytis ant didžiulių karstyklių-čiuožyklų.

Parkas suskirstytas pagal Europos šals, daug ekstremalių ir visai paprastučių atrakcionų mažiukams, tiesiog kelionių po žeme ar pasakų karalystėje.

Keletas akimirkų:

Kempingas vakare:

12 diena. Rust - Dresdenas, apie 700 km

Kai planavau kelionę namuose, Google Maps man patarė grįžti namo per Potsdamą, bet bevažiuojant kažko mums protas pasimaišė, kažkodėl dar užklausėme navigacijos, kaip čia greičiau parsirasti ir nusprendėme važiuoti per Drezdeną, nakvoti prie jo esančiam Etap'e (Ibis Budget Hotel). 

Atvažiavome jau vakare į tą patį Etap'ą, šį kartą sumokėjome 78 eur už 2 kambarius. Kadangi važiuojant pirmyn Drezdeną aplenkėm, o dabar dar miego nenorėjome, tai sugalvojome nors vakare po jį pasivaikščioti. Vaikai griežtai atsisakė pasilikti viešbutyje, tai už 10 min buvome Drezdeno senamiestyje. Ir tikrai nesuklydome. Vakare, t. y.apie 20 val., miestas jau buvo gerokai ištuštėjęs, mažai transporto - pats tas vaikštinėti. Senamiestyje prisiparkavome požeminėje aikštelėje ir išėjome pasivaikščioti.

Tikrai gražus senamiestis, nedaug pastatų išlikę, daug atstatytų, paslaptingi pajuodavę bokštai, vadinama ''terasa'' palei Elbės upę, cvingeris, katedra. Per porą valandų neskubėdami apėjome senamiestį. Prie bažnyčios operinio dainavimo studentai atliko nuostabias arijas, kurios puikiai sklido ir suteikė nepaprastai romantišką nuotaiką. Klausyčiausi ir klausyčiausi...

Aikštėje sutikome dar kursuojantį vakarinį open-bus, bet jau pagailėjome vaikų, gal kada dar grįšim.

Keletas vaizdų:

13-14 dienos. Kelionė namo per Lenkiją. Apie 1100 km 

Galvojome, kad grišim per dieną, bet sustojome prie Varšuvos apsipirkti, o čia jau 4 moteriškėms skubėti nebeišėjo :) Laikas labai greit bėgo,todėl nakvynei stojome už Varšuvos motelyje, už 2 kambarius pasiderėję sumokėjome 250 zlotų (apie 60 eur ), kitą dieną - dar šiek tiek laiko ''zakupams'' ir vakare mes jau buvome namučiuose.

Štai tokia buvo mūsų kelionė, dabar vis dar kalbame, smagiai atsimename. Mažiukės vis varto pramogų parkų žemėlapius ir ''planuoja'', kur dar eis kitą kartą. O aš kiekvieną kartą prisimindama šią kelionę, susigraudinu atsiminusi apie sutiktus nepaprastus žmones.

Koks gi reportažas be apibendrinimo skaičiais:

Taigi, nuvažiuota apie 4800 km.

Kuras - daugiausia dujos+šiek tiek benzino = 435 eur.

Iš viso išleista apie 1750 eur (žmogui apie 350 eur).

Ačiū, kad skaitėte! Daugiau pasakojimų ieškokite Noriu ir keliauju facebook paskyroje arba  @noriu_ir_keliauju_ instagrame.