Vieną šiltutėlį gegužės mėnesio sekmadienį turėjome malonių reikalų Kaune, tad tuo pačiu prie pat Kauno išbandėme dar vieną puikų pažintinį taką per Dubravos rezervatinę apyrubę arba, paprasčiau tariant, pelkę.
Dubravos rezervatinė apyrubė įsteigta 1994 m. Jos plotas – 120 ha. Saugotina zona ji paskelbta 1968 m., t. y., dabar čia auga beveik 50 metų žmogaus neliečiamas miškas.
Iš Kauno važiavome link Vaišvydavos, navigacija liepė sukti link Girionių, vingiavom žvyrkeliais, kol privažiavome tako pradžią (pamatysite medinį tiltuką per griovį ir medinį stulpą-nuorodą). Nuo jos ir patarčiau pradėti pasivaikščiojimą. Eisite labai gražiu mišku, kaip jau sakiau, žmogus į jo tvarkymą kišasi tik tiek, kad taku galėtume pasivaikščioti. Aplink pilna privirtusių, apsamanojusių ar sutręšusių medžių. O tako pabaigoje išvysite pelkę su lentiniu taku.
Takas nėra žiedinis, tad grįžome ne tuo pačiu keliu atgal, o žvyrkeliu, nors būčiau grįžusi ir tuo pačiu.
Jei atvažiuosite su vežimėliais, tada eikite nuo tako pabaigos, ten yra ir poilsio aikštelė. Vežimėliais galima pravažiuoti per pelkę ir atgal. Mišku vežimėliais nepravažiuosite. Tada geriau atvažiuoti nuo Vaišvydavos pusės.
Tako ilgis 1,9 km, dar šiek tiek žvyrkeliu. Užtrukome apie valandą su trupučiu.
Gegužės mėnuo turbūt pats gražiausias laikas pelkėje, nes žydi švyliai - milijonai pūkučių, tiesiog pūga vasaros metu !
Trise vos apkabinome aukščiausią ir storiausią apyrubės pušį
Dar pagalvojome, kad tą pačią dieną galima aplankyti ir šį, ir Kadagių slėnio apžvalginius takus, jie juk visai arti vienas kito.
Gerų pasivaikščiojimų!
Ačiū, kad skaitėte! Daugiau pasakojimų ieškokite Noriu ir keliauju facebook paskyroje arba @noriu_ir_keliauju_ instagrame.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą