Savaitgalis Kijeve

Pasakodama apie save blog'e rašiau, kaip 11-oje klasėje su bendraklasiais važiavome į Kijevą. Iš tos kelionės ryškiausiai atsimenu vaikus iš 33-osios Kijevo mokyklos, kurie nemokėjo kalbėti ukrainietiškai, Pečiorų lavra vienuolyno urvus, uždegtas žvakutes Andrievskij sobore, klaikias picas ir sultinį stiklainiukuose nuo majonezo (čia picerijoje), kotletus restorane ir labai linksmą kelionę namo traukiniu, susigrūdus po devynis 4-vietėje kupė :)

Gal čia kalta artėjanti senatvė :) , kad norisi sugrįžti į jau lankytas vietas. Taigi, ar išgirstos kalbos apie pigias kainas Ukrainoje, ar noras MB parodyti Kijevą ir patikrinti, kas ten pasikeitė, bet kažkas įjungė mano galvoje mygtuką, kad reikia ten skristi. Sugalvota - suplanuota! Iš Lietuvos į Kijevą galima skristi su Wizzair ir Ukrainos tarptautinėmis avialinijomis (UIA). Pasirinkome ukrainietiškas, nes su jomis labai patogu sutilpti į normalų savaitgalį, nuskristi anksti šeštadienį ir grįžti sekmadienį vakare. Tiek visiškai užtenka susipažinti su Kijevu.

Vasarą kainos nedžiugina, prieš porą mėnesių nusipirkome bilietus Vilnius-Kijevas-Vilnius po 89 eur žmogui. Užsakėme štai šiuos (spausti ant žodžio) apartamentus už 36 eur Kijevo centre. Nuorodoje galima pamatyti keli apartamentus, jie visi tame pačiame name, mūsiškiai buvo dvivietė studija. Rekomenduoju!

Šeštadienio naktį apie 3.30 pajudėjome iš Kėdainių, 8.30 jau leidomės Kijeve. Oro uoste pasiėmėme nemokamą žemėlapį, išsikeitėme šiek tiek eurų į grivinas (1 eur - 28UAH). Panašus kursas ir mieste. Oro uoste buvo daug savo paslaugas teikiančių taksistų, siūlančių už 15 eur nuvežti į miestą. Na jau ne... Mes nuėjome prie Skybus stotelės, kur nuvažiuoti iki centro žmogui kainuoja 80 UAH (apie 2,7 eur) arba 50 UAH iki Kharkivska metro stotelės, o tada metro už 4 UAH (apie 10 euro centų) iki bet kur. Čia informacija ypač taupiems, nors kai Ukrainoje toks pigus viešasis transportas, gali tiesiog susirgti taupymo manija :)

Autobusas dar nesiruošė važiuoti, užtat prie mūsų atskubėjo nelegalus taksistas ir pasiūlė pavežti už 250 grivinų iki centro. Tarėme ne, mes važiuosime už tik už 200! Netaksistas šiek tiek paliūdėjo, bet sutiko. Nepilni 7 eur už 29 km - va čia tai kaina!

Pirmiausia nuvažiavome į Pečiorų lavrą (Києво-Печерська лавра). Šis stačiatikių vienuolynas įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą -  tai pagrindinė Kijevo įžymybė, tikintiesiems šventa vieta.

Vienuolyno atsiradimo pradžia tapo 1051 metai. Vienuolis Antonijus apsigyveno ant kalvos šlaito iškastame urve. Netrukus prie jo prisijungė kiti vienuoliai, kurie ėmė plėsti urvus. Vėliau, kai po žeme pradėjo stigti vietos ir nebuvo įmanoma priglausti visų norinčių, nuspręsta statyti pastatus ant žemės.

Intensyvūs statymo darbai prasidėjo XI amžiuje. Vienuolynas suvaidino labai svarbų vaidmenį Ukrainos kultūros raidoje: šioje vietoje buvo įkurta pirmoji spaustuvė, daug žinomų metraštininkų, rašytojų, mokslininkų, dailininkų čia gyveno ir dirbo. Čia nutapytos ir pirmosios Kijevo Rusios ikonos.

Viską sujaukė 1718 metais įvykęs gaisras, tačiau iš karto po jo pradėti pastato rekonstrukcijos darbai. Unikalus architektūrinis Lavros ansamblis suformuotas XVIII a. viduryje. Tuo metu jo teritorija siekė beveik 30 hektarų. 1917 metais į valdžią atėjus komunistams, prasidėjo vienuolyno sunkmetis, vienuolyną uždarė, o vėliau susprogdino pagrindinį soborą, kuris tapo tik visai neseniai atstatytas.

Į teritoriją įėjimas 25 grivinos (nepilnas euras), mes pirkome kartu su ekskursija už 80 grivinų (2,5 eur). Kai susirinko grupelė norinčiųjų, gidas paklausė, ar visi supranta ukrainietiškai. Mes iš karto prisipažinome, kad esame iš Lietuvos, tad gidas mums nusišypsojo ir pravedė ekskursiją rusų kalba.

Ekskursija truko apie 3 valandas, gidas pasitaikė tikras entuziastas ir labai artistiškas, užtat laikas labai greitai prabėgo. Į visas sąsajas su Lietuva gidas atkreipdavo mūsų dėmesį, o Dalios Grybauskaitės vardą ir pavardę ne tik jis, bet ir kiti kalbinti ukrainiečiai tarė itin pagarbiai. Vienuolyno teritorijoje veikia kelios teminės parodos, mes už papildomą mokestį  nuėjome pažiūrėti mikrominiatiūrų parodos. Tikrai verta pamatyti pakaustytą blusą ar paveikslėlius, nupieštus perskeltame aguonos grūde, ir dar daugybę sunkiai suvokiamo mažumo kūrinėlių.

Šis soboras sovietų buvo sulygintas su žeme

Iš liepos medžio išdrožtas ir auksu dengtas ikonostasas

Kairė koja XVIII amžiuje, o dešinė - XX-ame

Nusileidome į žemesniąją vienuolyno dalį, nuo kurios ir prasidėjo visa istorija. Ėjome į urvus, ten ilsisi vienuolių mumijos, yra koplytėlės. Tarp jų buvo ir legendinio (aš galvojau, kad mistinio?) herojaus - Iljos Muromiečio mumija. Šiek tiek klaustrofobiška vieta... Ir apšvietimo ten nebuvo, visi vaikščiojo su žvakutėmis rankose, tad būkite atsargūs.

Už papildomas 50 grivinų  užlipome į varpinę apžvelgti vienuolyną ir Kijevą.

Atsisveikinę su gidu pasijutome labai išalkę, kava su ledais mūsų nepasotino, tai užsukom į tokią, kaip čia pasakius, valgyklą. Vienuolyno teritorijoje buvo kavos automatų, gėrimų, vandens, bet pavalgyti tik ta viena vietelė. Sugrįžome kažkur į visiškus sovietinius laikus... Pikta virėja-maisto dalintoja, kasininkė su baltu chalatu ir skarele, valytoja, padėklus prašluostanti mazgote ir choruotu vandeniu, ir meniu, užrašytas ranka nelabai įskaitomu šriftu ant popiergalio :))) O aptarnavimo greitis toks, kad gali įtarti įstaigą dalyvaujant kokiam nors lėtojo aptarnavimo konkurse :) Vis tik pavalgiau už 1,5 eur skystokų barščių ir keptos skumbrės su bulvėmis. Kiek mokėjau, taip ir pavalgiau :))

Išėję iš vienuolyno sėdome į autobusiuką-mikriuką, pavažiavome iki metro, išlipę dar gatvėje nuostabiausių trešnių po 2,5 eur / kg nusipirkome, o tada metro patraukėme iki Maidano aikštės (metro bilietėlis 4 grivinos - apie 10euro centų! - beveik už dyką ).

Raktus nuo apartamentų pasiėmėme netoli esančiame visą parą dirbančiame ofise, pakilome tokiu antikvariniu liftu į savo apartamentus, o mano kojos ir galva jau rėkė, kad NORI MIEGO!

Apartamentai tikrai geri, bet šauniausia - vaizdas iš balkono. Į vieną pusę Maidanas arba Nepriklausomybės aikštė...

...o į kitą pusę - Sofijos soboro varpinė.

Ten , kur aikštės nuotraukoje matosi stikliniai kupolai ir vitrinos, tai - po visa aikšte esančio prekybos centro ''stogai''. Ten ir į maisto prekių parduotuvę ėjome, o vėliau pigiai pavakarieniavome tokiam ale Lido - Puzata hata. Nusprendėme, kad kitą dieną gal jau eisime brangiau pavalgyti :)

Taigi, po vienuolyno nuovargis mus užspaudė, snustelėjome valandėlę ir vėl į trasą. Gal truputį ir per daug pailsėjome, nes jau nebespėjome į Sofijos soborą, bet į varpinę mus įleido. 

Sofijos soboro stogai

Tolumoje matyti Michailovskio soboras

Architektūrinis šedevras :) Iš serijos "turtuoliai viską gali" :) Kijeve tokių daug

Aukso vartai dar nuo XI amžiaus

Kazokas kaunasi su  dvigalviu rusų drakonu, kuris jau pasirėmęs uodega į Krymo žemę

Nepriklausomybės kolona

Prie laikrodžio daugybės žuvusiųjų nuotraukos ir gėlės

"Laisvė - mūsų religija"

Chreščiatiko gatvėje vakare uždaromas eismas ir ji  tampa bulvaru - daug žmonių, veiksmo, muzikos

Šokantys ir grojantys fontanai Maidane

Rytinė ramybė...

Kitą rytą ofise pridavėme raktus  ir palikome kuprines. Mūsų antros dienos planas buvo nuvažiuoti apžiūrėti buvusio ir pabėgusio Ukrainos prezidento V. Janukovičiaus vilą, o grįžus dar greitai aplėkti kitus centre esančius objektus. Janukovičiaus vila yra Mežigorije miestelyje-kaimelyje už Kijevo. Namuose buvau susižiūrėjusi, kad reiktų metro važiuoti iki sustojimo Heroiv Dnipra (už 4 grivinas) ir toliau su mikriuku (už 30-40 grivinų) arba autobusu nr. 792 (už 7 grivinas) iki Mežigorije. Čia toks planas, jei turite laiko ir norite važiuoti už dyką :) 

Mes už dyką važiuoti norėjome, bet pagalvojome, kad geriau pataupysime laiką ir sutikome su ofiso darbuotojo pasiūlymu važiuoti nuo Maidano taksi. Šaunusis darbuotojas iškvietė mums taksi su iš karto suderinta kaina - 144 grivinomis (4,5 eur). Nuvažiavome per 30 min kažin kiek labai daug kilometrų labai poniškai, tuo pačiu ir su taksistu aptarėme Europos sąjungos ir emigracijos pliusus ir minusus. Dar pasiaiškinome, kuo skiriasi lietuviai, latviai ir estai, nes vyresni ukrainiečiai visus mus, deja, senu papratimu vadina Pribaltika. Šitą dalyką mes irgi išaiškinome. Ir pagrasinome, kad jei jis taip mus vadins, mes juos vadinsim rusais :) Toks pavyzdys jam pasirodė ypač suprantamas, sakė, kad nuo šiol Pribaltika mūsų šalies nebevadins :)

Buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovičius Mežigorėje apsigyveno neatsitiktinai, čia ir iki jo gyveno ar vasarojo kiti garsūs sovietų valdžios atstovai. Tik Janukovičius čia pasistatė naujus medinius rūmus, iš jau neegzistuojančios firmos išsinuomojo baisulinę teritoriją 99 metams, pristatė daugybę visokiausių prabangių statinių, prikasė tvenkinių, įrengė mini zoosodą, augino karves ir fazanus maistui, turėjo šunides su daugybę kilmingų šunų, puoselėjo parką. Idėjų turbūt sėmėsi lankydamas Rusijos carų rūmus ir parkus ir savo fantazijos neribojo. Visą teritoriją anksčiau prižiūrėjo 1500 darbuotojų, dabar likę 150. Rezidencija šiuo metu lyg ir niekam nepriklauso, nes Janukovičius pabėgęs. Firma, kuriai priklausė žemė, nebeegzistuoja, tad vilą išlaiko čia besilankantys turistai. Ar taip ir yra iš tikrųjų nežinau, bet mums taip pasakojo gidas.

Taigi, atvažiavę nusipirkome bilietus po 120 grivinų (4 eur) už įėjimą į teritoriją. Kioske sėdėjusi darbuotoja buvo labai nedraugiška, paklausus, kaip patekti į pagrindinę vilą tik iškišo vizitinę su gidės telefonu. Ekskursija kainavo 200 grivinų, visų iš eilės ten neleido...

Internete buvau paskaičius, kad geriausia nuomotis dviratį, nes teritorija labai didelė. Priėjus dviračių nuomos, aktyvus ''vadybininkas'' mums prikabino makaronų, kad dviračiai būtini, žemėlapyje prirodė, kur važiuoti, ką žiūrėti, tai ir išsinuomavom neribotam laikui po 300 grivinų (10 eur) žmogui.

Iš karto pasakysiu, kad jūs taip nedarykite, negaiškite laiko veltui, nebent labai mėgstate važinėtis dviračiu ir turite marias laiko. Geriau tiesiai keliaukite pro vartus, ten lauks golfo mašinėlės su vairuotojais-gidais. Jie nuveš ir papasakos (gal tik rusiškai, nesu tikra) iki Putino namelio, garažų su didžiule antikvarinių mašinų kolekcija, iki laivo restorano, ir parveš. Paskui pasikvieskite tą gidą už 200 grivinų ir nueikite į vilą. Dar pasivaikščiosite po parką ir visur kitur, kiek turėsite sveikatos ir laiko.

Mes gi pasivažinėjome iki Putino namelio, laivo restorano, garažų (jie už papildomą mokestį, tačiau aplankyti būtina), zoo, šunidžių. Į šunides nėjom, nes vėl reikėjo mokėti ir laukti gido. Tada grįžę pridavėme dviračius (buvo galima išeiti ir grįžti į teritoriją), apžiūrėjome parką, pirtį su gidu už 50 grivinų bei prisiklausėme daug įdomaus apie Janukovičiaus neribotą fantaziją ir užmojus.

Nebloga tvorelė?

Tvenkinys, prie kurio smagiai pasišnekėjom su paukščių ir kengūros-kiškio hibrido prižiūrėtoju

Čaika

"Palutarka"

Laivas- restoranas

6 aukštų vila

Tvenkiniai su juodagalvėmis gulbėmis, upėtakiais, auksiniai karpiais ir fontanais

Namelis su aviliu, kuriame neva tai meigodavo Janukovičius, kad pasikrautų energijos

Pirtelė

Užtrukome apie 3valandas, verta buvo atvažiuoti.

Grįžome atgal irgi su taksi. Dar valandėlę pasivaikščiojome...

Gražuolis Michailovskij soboras

Andrejevskij soboras, šiuo metu restauruojamas

Šalia turgelis ir žemyn einanti įžymi gatvelė Andrejevskij spusk, kuriuo jau, deja, mes nebeturėjom laiko nusileisti

Sunduk Pub - prie pat Maidano. Šauni aplinka, skanus maistas. Rekomenduoju

Ukrainietiški barščiai su pampuškomis :) Nuostabūs! Už gausius pietus su alumi, kurių tiesiog nebeįveikėme, sumokėjome 15 eur

Privalgę atsiėmėme kuprines ir apsižiūrėjome, kad laiko iki skrydžio turime ne kažin kiek. Nuo Maidano su metro pavažiavome iki Kharkivska sustojimo, ten stoja Skybus. Bet laikas labai spaudė, o autobuso dar nebuvo, tad čiupome taksi ir už 140 grivinų (apie 5eur) pasiekėme oro uostą. Gerai, kad buvome jau užsiregistravę iš anksto, tai spėjome pačiu laiku. Vilniuje buvom apie 22 val.

Išlaidų suvestinė:

• lėktuvo bilietai  89 x 2 = 178 eur;
• viešbutis 36 eur;
• transportas, muziejų bilietai, suvenyrai ir maistas - 134eur (čia tikrai buvo vietos sutaupyti :) )

Viso:  348 eur.

Ar buvo verta? Žinoma, taip. Ar kartočiau dar kartą? Ne, dviejų kartų tikrai pakaks :)