Keltas didelis, su patogia keleiviu zona, kambariu vaikams, baru, valgykla. Kelionė trunka apie pusvalandį. Bilietus patogiau nusipirkti internetu >, jie galioja 48 val. Mes nusipirkome 14.05 išvykimui, bet jau 13.30 buvom kelte.
Tik persikėlę į Muhu salą, pakeliui aplankėme seną senutėlę Liivu Šv.Kotrynos bažnyčią.
Ji pirmą kartą paminėta Hermann von Wartberge kronikoje, kurioje datuojama 1267 metais, ir pažymima, kad priklausė Livonijos ordinui. Galima užeiti į vidų pasižvalgyti, bet man įspūdingesnė pasirodė išorė ir šventorius. Sena bažnyčia, seni medžiai, apsamanojusi akmeninė tvora, greit vaizduotė ima siautėti, uch...
Kitas sustojimas – Muhu muziejus Koguva kaime – tai apie 200 metų skaičiuojančiame estų rašytojo Juhan Smuul gimtame kaime įkurtas etnografinis muziejus. Įdomu tai, kad tada, kai dar buvo gyvas rašytojas, kaime iš 150 gyventojų 100 turėjo Smuul pavardę.
Muziejui priklauso keli pastatai, o šalia jų nemažai vis dar gyvenamų trobų. Vienose gyvena senųjų gyventojų palikuonys, o kitos – tiesiog vasarnamiai. Labai mielas, ramus, žalias kaimas. Mane labiausiai sužavėjo akmeninės apsamanoję tvoros.
Muziejus dirba II-V 10-17 val. Bilietas šeimai – 8 eur. Daugiau informacijos >
Toliau per pylimą, jungiantį Muhu ir Sarema salas, judėjome į Kuresarę (Kuressaree) – didžiausią miestą Sarema saloje, kuriame buvome užsisakę apartamentus. Jis tarsi Druskininkai ir Nida viename. Visiškai ramus ramus, žalias, su mielu nedideliu senamiesčiu, pilimi, uostu ir SPA.
Ilgi pasivaikščiojimų takai, parkai, puikiai įrengtas smėlio pliažas su aikštele vaikams, tinklinio aikštele. Reikia tik gero oro! Ir jis čia būna, mačiau kitų keliautojų nuotraukose.
Linksmieji milžinai Tilu ir Pirit |
Miesto pagrindinis akcentas – įspūdinga, niekada priešų neužimta pilis. Joje yra muziejus, dirba 11-17 val., mums, deja, nepavyko jo apžiūrėti. Bet ne mažiau įdomu apeiti įtvirtinimų perimetrą, pasivaikščioti po pilies kiemą, jis yra atviras ir nemokamas. Tą ir padarėme pirmąjį vakarą. Pilies kieme yra daug laipynių vaikams. Gražią dieną galima pilį juosiančiame kanale pasiirstyti valtele.
Jei Kuressaare būtų arčiau Lietuvos, norėčiau ten "nusėsti" keletui neskubių dienų. Pasimėgauti SPA ir ilgais pasivaikščiojimais.
Pirmąjį vakarą užsukome į piceriją Saaremaakera. Patiko ir picos, ir aptarnavimas, ir vieta.
Apsistojome pačiam Kuressaare centre Ösel Apartment. Labai jaukūs, tvarkingi apartamentai. Džiaugėmės savo pasirinkimu, nes Kuressaare yra salos viduryje, iš čia patogu keliauti. Nors sala ir nedidelė, bet yra kur pasivažinėti, kad viską apžiūrėtum.
II-oji diena
Oro prognozė nežadėjo nieko gera, bet iš ryto nors nelijo. Pirmiausia važiavome į Sorve švyturį (Sörve tuletorn). Jis stovi piečiausioje Sarema salos vietoje, iškyšulyje. Užlipti į jį kainuoja 4 eur, bet tai padaryti tikrai reikia. Atsiveria puikus vaizdas į patį iškyšulio smaigalį. O jei dar pataikysit stebėt saulėlydį, ech... (šitai mačiau kitų, turinčių gero oro karmą, keliautojų nuotraukose) Prie švyturio yra ir nedidelis lankytojų centras, kuriame galima nemažai sužinoti apie visus Estijos švyturius. Taip pat netoliese yra kavinė, restoranėlis, suvenyrų kioskas.
248 laipteliai į švyturį |
Važiuojant keliu toliau, yra Sorve karo muziejus, bet tarp mūsų norinčių aplankyti neatsirado.
Dar šiek tiek pavažiavus, ties Ohessaare ženklu, nuo kelio matosi iš akmenėlių sudėtos piramidės žuvusiems „Estonijos“ kelte pagerbti. Pirmąją piramidę pastatė močiutė su anūkais. Kasmet jūros ir vėjo nugriautos piramidės vėl atstatomos. Ar tai tiesa, nežinau, bet radau tokią informaciją internetuose. Ir mes pastatėme kelias piramides.
Dar šiek tiek pavažiavus randome Ohessaare cliffs paplūdimį. Uola ir iš akmenų pastatyti bokšteliai, šalia šiek tiek hipiška kavinė "Tuulik & Kohvik". Miela vieta, čia norisi užtrukti ilgiau.
Pakeliui labai norėjosi pamatyti Kypsarės švyturį (Kiipsare tuletorn). Pirmasis švyturys šioje vietoje buvo pastatytas dar 1879 m., o dabartinis, esantis net 25 m aukščio, priartėjus kranto linijai, ėmė svirti ir smigti į žemę. Šiuo metu nebenaudojamas, bet įdomus objektas. Iki jo reikia eiti apie 4 km, grįžti tiek pat. Dėl stipraus šalto vėjo ir besiartinančio lietaus šio žygio atsisakėm.
Panga uola arba estiškai Panga pank. Viena iš 3-jų labiausiai rekomenduojamų aplankyti vietų Sarema saloje. Tai aukščiausia uolienų atodanga Estijoje, aukštis apie 21 m.
Čia važiuoja ir visi ekskursijų autobusai. Tiesą pasakius, nežinau, ką jie ten pamato, nes atsistojus ant uolos krašto, jautiesi tiesiog aukštai, visas puikusis vaizdas turėtų matytis nebent iš jūros ar nusileidus žemyn. Bet aukščiausioje vietoj jokio nusileidimo nėra. Prie uolos gražiai sutvarkyta aikštelė, supynės, apžvalgos bokštas, kuris mums lankantis buvo uždarytas, nors skaičiau, kad lyg galima į jį įlipti. Bet tikrai ne visi tam ryšis, nes kopėtėlės gana siauros (aš tai tikrai ryžčiausi). Dar suvenyrai ir WC.
Panga uola (Panga pank) |
Tai tiek skirta paprastam turistui. Pažiūrėjau, pasisupau ir uždėjau pliusą. Bet jei norit kažką pamatyti, siūlau paėjėti takeliu į kairę ir nusileisti prie jūros. Yra bent 4 nusileidimai žemyn:
- Pirmasis bus paėjus apie 600m taku, tai bus tiesiog virvė, skirta stipriems ir drąsiems, nebijantiems išsitepti.
- Antra virvė dar šiek tiek dar paėjus.
- Trečias nusileidimas bus kopečios, bet irgi nelabai patogios už kokių 1200m:
- Ketvirtas nusileidimas bus už 1800 m, tuoj už trečio stendo-ženklo prie takelio. Mums jau buvo nusibodę eiti, jau žadėjom apsisukti, vaikai prisiminė kaip Chalkidikėj (Graikijoj) kalnuos panašiai ieškojom vėžliukų ir ...VALIO! pastebėjom laiptelius-kopečias. Pats saugiausias nusileidimas, tiesa, čia uolos aukštis tik kokie 3-4 m, bet vis tiek gražu, o saulei šviečiant turėtų būti išvis nuostabu. Turint laiko galima paeiti pajūriu link aukštesnės vietos.
Taigi, pasivaikščiojimas miško taku, žemuogių rinkimas ir laiptelių paieška suteikė šiai vietai papildomo žavesio ir smagumo.
Pabandykit surast ir jūs, jei ten būsite.
Nuo Panga uolos mus nuvijo prasidėjęs lietus, kuris nesiliovė iki pat vėlaus vakaro ir sujaukė mūsų visus planus. Grįžome į Kuresarę, papietavome plačiai išreklamuotame restorane-malūne Saaremaa Veski, siūlančiame tradicinius patiekalus. Ar jie ten tikrai visi tradiciniai, aš linkusi abejoti, bet pavalgėme skaniai, tik nustebino, kad į sąskaitą automatiškai buvo įskaičiuota 20 proc. arbatpinigių. Arbatpinigių visada paliekam, bet kažkaip norėtųsi nuspręsti pačiam, kiek jų palikti.
Dar du pakeliui aplankyti švyturiai:
Likusią dienos dalį pramiegojome ir pravalgėme. Net į baseiną vaikai nebenorėjo. Lietus mus užliūliavo kaip reikiant...
III-oji diena
Atmerkusi akis iš ryto per langą pirmiausiai pamačiau GIEDRĄ dangų! Kėliausi, ir kol visi dar parpė, ėjau į parduotuvę. Deja, Coop'as dirbo tik nuo 9.00, o dar buvo tik 8.00. Estai niekur neskuba. Džiaugiausi, kad nors turgelis centre jau po truputį budo. Nupirkau braškių ir grįžau namo kepti blynų.
Papusryčiavę dar pasivaikščiojome po Kuresarę ir pajudėjome kelto link. Pakeliui aplankėme tai, ko nespėjome vakar.
Kaali krateris – devynių meteoritų kraterių grupė. Susidarė maždaug prieš 4000 metų ir yra vienas vėliausiai Žemėje susidariusių smūginių kraterių, be to, tai vienintelis didesnis krateris, susidaręs žmonių apgyvendintoje vietovėje. Seniau buvo manyta, kad Kalio krateris yra vulkaninės kilmės, tačiau 1937 m. Ivanas Reinvaldas įrodė jo kosminę kilmę. Apskaičiuota, kad meteoritas turėjo sverti 20-80 tonų, o jo skriejimo greitis turėjo būti 10-20 m/s. Jis 5-10 km aukštyje suskilo į smulkesnius gabalus. Didžiausias luitas išmušė 110 m skersmens ir 22 m gylio kraterį, kuriame dabar telkšo Kalio ežeras. Vieno kilometro spinduliu aplink šį kraterį, susidarė dar keli mažesni, 12-40 m skersmens krateriai. Šio susidūrimo metu Estijoje buvo bronzos amžius, tačiau ši miškinga vietovė buvo gyvenama retai. Smūgio energija siekė 80 TJ, prilygstančiu Hirošimos atominio sprogimo galiai. Nuo šio susidūrimo miškas išdegė 6 km spinduliu. Manoma, kad šis įvykis buvo užfiksuotas vietinių tautų mitologijoje. Kalio ežeras buvo ilgai garbinamas kaip šventa vieta, čia buvo aukojamos aukos.
Persikėlę į Muhu salą, apžiūrėjome Valjala bažnyčią. Valjala Šv. Martino bažnyčia yra liuteronų bažnyčia. Taip pat seniausia mūrinė bažnyčia Saaremoje ir galbūt seniausia išlikusi bažnyčia Estijoje. Pastatyta 1227 m. Tais laikais bažnyčia atliko ne tik maldos namų vaidmenį, bet ir buvo naudojama kaip vieta slėptis nuo priešų.
Dar viena – Poide bažnyčia. Valjala ir Poide bažnyčios stebina savo senumu, tvirtumu, net sakyčiau, rūstumu. Lyg iš pasakų ar siaubo filmų. Tai bažnyčios-tvirtovės.
Poide bažnyčia man pati įspūdingiausia. Dabar ji stovi lyg vidur niekur. Lyg vieniša, bet kartu ir išdidi, užsispyrusi stovėti dar daug metų. Pöide bažnyčia pastatyta XIV a. Bokšto preikinėje sienoje didelis plyšys. Apie jį radau legendą šauniame kelionių bloge Arūnos kelionės. Legenda pasakoja, kad statant šią bažnyčią–tvirtovę, nelabasis bandė sutrukdyti jos statybą. Tačiau statybininkai išsiderėjo, kad nelabasis leis pabaigti statyti bažnyčią su viena sąlyga. Kai ji bus pabaigta, į kiemą vienu metu negalės įeiti septyni broliai. Statybos vyko sėkmingai, bažnyčia buvo pabaigta, bet tuo metu į kiemą įėjo višta su viščiukais, kurių tarpe buvo septyni broliukai- viščiukai. Staiga iš dangaus trenkė žaibas ir įskėlė priekinę bažnyčios sieną.
Durys atrakintos. Viduje radome ir vargonus, ir giesmyną su natomis. Nesusiturėjom, instrumentą išbandėme. Galiu tik įsivaizduoti, kaip skamba vargonai per mišias!
Ir paskutinė vieta – Uugu uola. Ji mums patiko labiau už Pangą uolą. 12m aukščio ir 300m ilgio. Ši vieta mus visus tiesiog sužavėjo. Fotografuojant vėjas net plėšė telefoną iš rankų! Nedaug žmonių, yra kur pasivaikščioti, po uolas palandžioti, žemuogių pasirinkti ir vėjo pasiklausyti. O gal pamąstyti. Arba pikniką surengti. Rekomenduoju!
O tada vėl keltas ir ilga kelionė namo.
*****
- Mihkli vienkiemio muziejaus (Mihkli farm museum) Vikli kaimelyje
- Kuresare pilies muziejaus
- Vilsandi regioninio parko
- Kypsarės švyturio
- Angla malūnų muziejaus (tai vienas Saremos iš TOP3, bet nelankėme specialiai, nes malūnų prisižiūrėjome bevažinėdami) ir dar dar daug ko :)
Švyturiai..... kaip gaila, kad kai lankėmės į juos negalima buvo pakilt. Dėkui, kad paminėjai mano blogą :)
AtsakytiPanaikintiIš Muuhu salų į Saremą mašina važiuoti ar vandens keliu keltis?
AtsakytiPanaikintiSveiki. Ar kelto bilietus iš Virtsu į Muhu reikia pirkti tik automobiliui, ar atskirai ir 4 auto keleiviams?
AtsakytiPanaikinti