Daugybę vaikystės vasaros atostogų esu praleidusi Nidoje, daugybę kartų buvau užlipusi ant didžiosios Parnidžio kopos, vaikščiojus po Pervalkos kopas, bet kopos ir smėlis Naglių gamtiniame rezervate vėl mane nustebino ir pribloškė savo grožiu. Kažkoks neaprėpiamas, laukinis, neprijaukinamas, netgi atšiaurus peizažas. Pasijaučiau lyg vaikščiočiau kažkur kitur, ne Lietuvoje.